A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

derintų

gramatinės formos
derinti → derintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└derintų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
Daugiskaita → derintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
└derintų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
derinu derinau derindavau derinsiu
Tu derini derinai derindavai derinsi
Jis/ji derina derino derindavo derins
Mes deriname, derinam derinome, derinom derindavom, derindavome derinsim, derinsime
Jūs derinat, derinate derinote, derinot derindavot, derindavote derinsite, derinsit
Jie/jos derina derino derindavo derins
Tariamoji nuosaka
derinčiau
Tu derintumei, derintum
Jis/ji derintų
Mes derintume, derintumėme, derintumėm
Jūs derintumėte, derintumėt
Jie/jos derintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu derink, derinki
Jis/ji tederinie, tederina
Mes derinkime, derinkim
Jūs derinkit, derinkite
Jie/jos tederina, tederinie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. derįs (vyr. g.), derintas (vyr. g.), derintis (vyr. g.), derintasis (vyr. g.), derintysis (vyr. g.) derį (vyr. g.), derintys (vyr. g.), derinti (vyr. g.), derintieji (vyr. g.), derintieji (vyr. g.) derinta, derinti, derinčioji, derintoji derinčios, derintos, derintosios, derinčiosios
K. derinčio (vyr. g.), derinto (vyr. g.), derinčiojo (vyr. g.), derintojo (vyr. g.) derinčių (vyr. g.), derintų (vyr. g.), derintųjų (vyr. g.), derinčiųjų (vyr. g.) derinčios, derintos, derinčiosios, derintosios derinčių, derintų, derinčiųjų, derintųjų
N. derinčiam (vyr. g.), derintam (vyr. g.), derintajam (vyr. g.), derinčiajam (vyr. g.) derintiems (vyr. g.), derintiems (vyr. g.), derintiem (vyr. g.), derintiesiems (vyr. g.), derintiesiems (vyr. g.) derinčiai, derintai, derintajai, derinčiajai derinčiom, derinčioms, derintoms, derinčiosioms, derintosioms
G. derintį (vyr. g.), derintą (vyr. g.), derintąjį (vyr. g.), derintįjį (vyr. g.) derinčius (vyr. g.), derintus (vyr. g.), derintuosius (vyr. g.), derinčiuosius (vyr. g.) derinčią, derintą, derinčiąją, derintąją derinčias, derintas, derintąsias, derinčiąsias
Įn. derinčiu (vyr. g.), derintu (vyr. g.), derintuoju (vyr. g.), derinčiuoju (vyr. g.) derinčiais (vyr. g.), derintais (vyr. g.), derintaisiais (vyr. g.), derinčiaisiais (vyr. g.) derinta, derinčia, derinčiąja, derintąja derintomis, derinčiomis, derintosiomis, derinčiosiomis
Vt. derintame (vyr. g.), derinčiam (vyr. g.), derinčiame (vyr. g.), derintajame (vyr. g.), derinčiajame (vyr. g.) derintuose (vyr. g.), derinčiuose (vyr. g.), derinčiuos (vyr. g.), derinčiuosiuose (vyr. g.), derintuosiuose (vyr. g.) derinčioj, derinčioje, derintoje, derintojoje, derinčiojoje derinčiose, derintose, derinčiosiose, derintosiose