A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kalinti

gramatinės formos
kalinti → kalinti – veiksmažodis, pagr. f. Daugiskaita → kalinti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
└kalinti – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
kalinu kalinau kalindavau kalinsiu
Tu kalini kalinai kalindavai kalinsi
Jis/ji kalina kalino kalindavo kalins
Mes kaliname, kalinam kalinom, kalinome kalindavom, kalindavome kalinsim, kalinsime
Jūs kalinat, kalinate kalinote, kalinot kalindavote, kalindavot kalinsite, kalinsit
Jie/jos kalina kalino kalindavo kalins
Tariamoji nuosaka
kalinčiau
Tu kalintumei, kalintum
Jis/ji kalintų
Mes kalintume, kalintumėme, kalintumėm
Jūs kalintumėt, kalintumėte
Jie/jos kalintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu kalinki, kalink
Jis/ji tekalinie, tekalina
Mes kalinkime, kalinkim
Jūs kalinkit, kalinkite
Jie/jos tekalina, tekalinie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kalintas (vyr. g.), kalintis (vyr. g.), kalįs (vyr. g.), kalintasis (vyr. g.), kalintysis (vyr. g.) kalintys (vyr. g.), kalį (vyr. g.), kalinti (vyr. g.), kalintieji (vyr. g.), kalintieji (vyr. g.) kalinta, kalinti, kalinčioji, kalintoji kalintos, kalinčios, kalinčiosios, kalintosios
K. kalinto (vyr. g.), kalinčio (vyr. g.), kalinčiojo (vyr. g.), kalintojo (vyr. g.) kalinčių (vyr. g.), kalintų (vyr. g.), kalinčiųjų (vyr. g.), kalintųjų (vyr. g.) kalinčios, kalintos, kalinčiosios, kalintosios kalinčių, kalintų, kalinčiųjų, kalintųjų
N. kalintam (vyr. g.), kalinčiam (vyr. g.), kalinčiajam (vyr. g.), kalintajam (vyr. g.) kalintiems (vyr. g.), kalintiem (vyr. g.), kalintiems (vyr. g.), kalintiesiems (vyr. g.), kalintiesiems (vyr. g.) kalintai, kalinčiai, kalinčiajai, kalintajai kalinčiom, kalinčioms, kalintoms, kalintosioms, kalinčiosioms
G. kalintį (vyr. g.), kalintą (vyr. g.), kalintąjį (vyr. g.), kalintįjį (vyr. g.) kalintus (vyr. g.), kalinčius (vyr. g.), kalintuosius (vyr. g.), kalinčiuosius (vyr. g.) kalintą, kalinčią, kalinčiąją, kalintąją kalintas, kalinčias, kalinčiąsias, kalintąsias
Įn. kalintu (vyr. g.), kalinčiu (vyr. g.), kalintuoju (vyr. g.), kalinčiuoju (vyr. g.) kalintais (vyr. g.), kalinčiais (vyr. g.), kalinčiaisiais (vyr. g.), kalintaisiais (vyr. g.) kalinta, kalinčia, kalinčiąja, kalintąja kalintomis, kalinčiomis, kalinčiosiomis, kalintosiomis
Vt. kalintame (vyr. g.), kalinčiame (vyr. g.), kalinčiam (vyr. g.), kalinčiajame (vyr. g.), kalintajame (vyr. g.) kalinčiuose (vyr. g.), kalintuose (vyr. g.), kalinčiuos (vyr. g.), kalinčiuosiuose (vyr. g.), kalintuosiuose (vyr. g.) kalinčioj, kalinčioje, kalintoje, kalintojoje, kalinčiojoje kalinčiose, kalintose, kalintosiose, kalinčiosiose