A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kušinti

gramatinės formos
kušinti → kušinti – veiksmažodis, pagr. f. Daugiskaita → kušinti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
└kušinti – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
kušinu kušinau kušindavau kušinsiu
Tu kušini kušinai kušindavai kušinsi
Jis/ji kušina kušino kušindavo kušins
Mes kušiname, kušinam kušinom, kušinome kušindavom, kušindavome kušinsim, kušinsime
Jūs kušinate, kušinat kušinot, kušinote kušindavote, kušindavot kušinsite, kušinsit
Jie/jos kušina kušino kušindavo kušins
Tariamoji nuosaka
kušinčiau
Tu kušintumei, kušintum
Jis/ji kušintų
Mes kušintumėme, kušintume, kušintumėm
Jūs kušintumėt, kušintumėte
Jie/jos kušintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu kušinki, kušink
Jis/ji tekušina, tekušinie
Mes kušinkime, kušinkim
Jūs kušinkite, kušinkit
Jie/jos tekušina, tekušinie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kušintas (vyr. g.), kušintis (vyr. g.), kušįs (vyr. g.), kušintasis (vyr. g.), kušintysis (vyr. g.) kušinti (vyr. g.), kušintys (vyr. g.), kušį (vyr. g.), kušintieji (vyr. g.), kušintieji (vyr. g.) kušinta, kušinti, kušinčioji, kušintoji kušintos, kušinčios, kušinčiosios, kušintosios
K. kušinto (vyr. g.), kušinčio (vyr. g.), kušinčiojo (vyr. g.), kušintojo (vyr. g.) kušintų (vyr. g.), kušinčių (vyr. g.), kušintųjų (vyr. g.), kušinčiųjų (vyr. g.) kušinčios, kušintos, kušinčiosios, kušintosios kušintų, kušinčių, kušinčiųjų, kušintųjų
N. kušintam (vyr. g.), kušinčiam (vyr. g.), kušintajam (vyr. g.), kušinčiajam (vyr. g.) kušintiems (vyr. g.), kušintiems (vyr. g.), kušintiem (vyr. g.), kušintiesiems (vyr. g.), kušintiesiems (vyr. g.) kušintai, kušinčiai, kušinčiajai, kušintajai kušinčiom, kušinčioms, kušintoms, kušintosioms, kušinčiosioms
G. kušintą (vyr. g.), kušintį (vyr. g.), kušintąjį (vyr. g.), kušintįjį (vyr. g.) kušintus (vyr. g.), kušinčius (vyr. g.), kušintuosius (vyr. g.), kušinčiuosius (vyr. g.) kušintą, kušinčią, kušinčiąją, kušintąją kušintas, kušinčias, kušinčiąsias, kušintąsias
Įn. kušintu (vyr. g.), kušinčiu (vyr. g.), kušinčiuoju (vyr. g.), kušintuoju (vyr. g.) kušinčiais (vyr. g.), kušintais (vyr. g.), kušinčiaisiais (vyr. g.), kušintaisiais (vyr. g.) kušinta, kušinčia, kušinčiąja, kušintąja kušinčiomis, kušintomis, kušintosiomis, kušinčiosiomis
Vt. kušintame (vyr. g.), kušinčiam (vyr. g.), kušinčiame (vyr. g.), kušinčiajame (vyr. g.), kušintajame (vyr. g.) kušintuose (vyr. g.), kušinčiuos (vyr. g.), kušinčiuose (vyr. g.), kušintuosiuose (vyr. g.), kušinčiuosiuose (vyr. g.) kušinčioj, kušinčioje, kušintoje, kušintojoje, kušinčiojoje kušinčiose, kušintose, kušintosiose, kušinčiosiose