A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įgožintų

gramatinės formos
įgožinti → įgožintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└įgožintų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
Daugiskaita → įgožintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
└įgožintų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
įgožinu įgožinau įgožindavau įgožinsiu
Tu įgožini įgožinai įgožindavai įgožinsi
Jis/ji įgožina įgožino įgožindavo įgožins
Mes įgožiname, įgožinam įgožinom, įgožinome įgožindavom, įgožindavome įgožinsim, įgožinsime
Jūs įgožinat, įgožinate įgožinote, įgožinot įgožindavote, įgožindavot įgožinsite, įgožinsit
Jie/jos įgožina įgožino įgožindavo įgožins
Tariamoji nuosaka
įgožinčiau
Tu įgožintum, įgožintumei
Jis/ji įgožintų
Mes įgožintumėm, įgožintume, įgožintumėme
Jūs įgožintumėte, įgožintumėt
Jie/jos įgožintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu įgožink, įgožinki
Jis/ji teįgožina, teįgožinie
Mes įgožinkime, įgožinkim
Jūs įgožinkit, įgožinkite
Jie/jos teįgožinie, teįgožina
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įgožintis (vyr. g.), įgožįs (vyr. g.), įgožintas (vyr. g.), įgožintysis (vyr. g.), įgožintasis (vyr. g.) įgožį (vyr. g.), įgožintys (vyr. g.), įgožinti (vyr. g.), įgožintieji (vyr. g.), įgožintieji (vyr. g.) įgožinti, įgožinta, įgožinčioji, įgožintoji įgožinčios, įgožintos, įgožintosios, įgožinčiosios
K. įgožinčio (vyr. g.), įgožinto (vyr. g.), įgožinčiojo (vyr. g.), įgožintojo (vyr. g.) įgožinčių (vyr. g.), įgožintų (vyr. g.), įgožinčiųjų (vyr. g.), įgožintųjų (vyr. g.) įgožinčios, įgožintos, įgožintosios, įgožinčiosios įgožinčių, įgožintų, įgožinčiųjų, įgožintųjų
N. įgožinčiam (vyr. g.), įgožintam (vyr. g.), įgožinčiajam (vyr. g.), įgožintajam (vyr. g.) įgožintiems (vyr. g.), įgožintiems (vyr. g.), įgožintiem (vyr. g.), įgožintiesiems (vyr. g.), įgožintiesiems (vyr. g.) įgožinčiai, įgožintai, įgožinčiajai, įgožintajai įgožinčiom, įgožinčioms, įgožintoms, įgožintosioms, įgožinčiosioms
G. įgožintą (vyr. g.), įgožintį (vyr. g.), įgožintąjį (vyr. g.), įgožintįjį (vyr. g.) įgožinčius (vyr. g.), įgožintus (vyr. g.), įgožintuosius (vyr. g.), įgožinčiuosius (vyr. g.) įgožinčią, įgožintą, įgožinčiąją, įgožintąją įgožinčias, įgožintas, įgožintąsias, įgožinčiąsias
Įn. įgožinčiu (vyr. g.), įgožintu (vyr. g.), įgožinčiuoju (vyr. g.), įgožintuoju (vyr. g.) įgožinčiais (vyr. g.), įgožintais (vyr. g.), įgožintaisiais (vyr. g.), įgožinčiaisiais (vyr. g.) įgožinčia, įgožinta, įgožintąja, įgožinčiąja įgožinčiomis, įgožintomis, įgožintosiomis, įgožinčiosiomis
Vt. įgožinčiame (vyr. g.), įgožintame (vyr. g.), įgožinčiam (vyr. g.), įgožintajame (vyr. g.), įgožinčiajame (vyr. g.) įgožinčiuos (vyr. g.), įgožinčiuose (vyr. g.), įgožintuose (vyr. g.), įgožintuosiuose (vyr. g.), įgožinčiuosiuose (vyr. g.) įgožintoje, įgožinčioj, įgožinčioje, įgožinčiojoje, įgožintojoje įgožintose, įgožinčiose, įgožintosiose, įgožinčiosiose