A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įgūžinti

gramatinės formos
įgūžinti → įgūžinti – veiksmažodis, pagr. f. Daugiskaita → įgūžinti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
└įgūžinti – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
įgūžinu įgūžinau įgūžindavau įgūžinsiu
Tu įgūžini įgūžinai įgūžindavai įgūžinsi
Jis/ji įgūžina įgūžino įgūžindavo įgūžins
Mes įgūžinam, įgūžiname įgūžinom, įgūžinome įgūžindavome, įgūžindavom įgūžinsim, įgūžinsime
Jūs įgūžinat, įgūžinate įgūžinot, įgūžinote įgūžindavote, įgūžindavot įgūžinsit, įgūžinsite
Jie/jos įgūžina įgūžino įgūžindavo įgūžins
Tariamoji nuosaka
įgūžinčiau
Tu įgūžintumei, įgūžintum
Jis/ji įgūžintų
Mes įgūžintumėme, įgūžintume, įgūžintumėm
Jūs įgūžintumėt, įgūžintumėte
Jie/jos įgūžintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu įgūžink, įgūžinki
Jis/ji teįgūžina, teįgūžinie
Mes įgūžinkim, įgūžinkime
Jūs įgūžinkite, įgūžinkit
Jie/jos teįgūžina, teįgūžinie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įgūžintas (vyr. g.), įgūžįs (vyr. g.), įgūžintis (vyr. g.), įgūžintysis (vyr. g.), įgūžintasis (vyr. g.) įgūžintys (vyr. g.), įgūžį (vyr. g.), įgūžinti (vyr. g.), įgūžintieji (vyr. g.), įgūžintieji (vyr. g.) įgūžinta, įgūžinti, įgūžintoji, įgūžinčioji įgūžintos, įgūžinčios, įgūžintosios, įgūžinčiosios
K. įgūžinto (vyr. g.), įgūžinčio (vyr. g.), įgūžinčiojo (vyr. g.), įgūžintojo (vyr. g.) įgūžinčių (vyr. g.), įgūžintų (vyr. g.), įgūžinčiųjų (vyr. g.), įgūžintųjų (vyr. g.) įgūžinčios, įgūžintos, įgūžintosios, įgūžinčiosios įgūžinčių, įgūžintų, įgūžinčiųjų, įgūžintųjų
N. įgūžinčiam (vyr. g.), įgūžintam (vyr. g.), įgūžinčiajam (vyr. g.), įgūžintajam (vyr. g.) įgūžintiems (vyr. g.), įgūžintiems (vyr. g.), įgūžintiem (vyr. g.), įgūžintiesiems (vyr. g.), įgūžintiesiems (vyr. g.) įgūžintai, įgūžinčiai, įgūžintajai, įgūžinčiajai įgūžintoms, įgūžinčiom, įgūžinčioms, įgūžintosioms, įgūžinčiosioms
G. įgūžintį (vyr. g.), įgūžintą (vyr. g.), įgūžintįjį (vyr. g.), įgūžintąjį (vyr. g.) įgūžintus (vyr. g.), įgūžinčius (vyr. g.), įgūžintuosius (vyr. g.), įgūžinčiuosius (vyr. g.) įgūžintą, įgūžinčią, įgūžinčiąją, įgūžintąją įgūžintas, įgūžinčias, įgūžintąsias, įgūžinčiąsias
Įn. įgūžintu (vyr. g.), įgūžinčiu (vyr. g.), įgūžintuoju (vyr. g.), įgūžinčiuoju (vyr. g.) įgūžinčiais (vyr. g.), įgūžintais (vyr. g.), įgūžintaisiais (vyr. g.), įgūžinčiaisiais (vyr. g.) įgūžinta, įgūžinčia, įgūžintąja, įgūžinčiąja įgūžintomis, įgūžinčiomis, įgūžinčiosiomis, įgūžintosiomis
Vt. įgūžinčiame (vyr. g.), įgūžintame (vyr. g.), įgūžinčiam (vyr. g.), įgūžintajame (vyr. g.), įgūžinčiajame (vyr. g.) įgūžinčiuose (vyr. g.), įgūžinčiuos (vyr. g.), įgūžintuose (vyr. g.), įgūžintuosiuose (vyr. g.), įgūžinčiuosiuose (vyr. g.) įgūžintoje, įgūžinčioj, įgūžinčioje, įgūžintojoje, įgūžinčiojoje įgūžintose, įgūžinčiose, įgūžintosiose, įgūžinčiosiose