A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įtikinti

gramatinės formos
įtikinti → įtikinti – veiksmažodis, pagr. f. Daugiskaita → įtikinti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
└įtikinti – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
įtikinu įtikinau įtikindavau įtikinsiu
Tu įtikini įtikinai įtikindavai įtikinsi
Jis/ji įtikina įtikino įtikindavo įtikins
Mes įtikiname, įtikinam įtikinome, įtikinom įtikindavom, įtikindavome įtikinsim, įtikinsime
Jūs įtikinat, įtikinate įtikinote, įtikinot įtikindavot, įtikindavote įtikinsite, įtikinsit
Jie/jos įtikina įtikino įtikindavo įtikins
Tariamoji nuosaka
įtikinčiau
Tu įtikintumei, įtikintum
Jis/ji įtikintų
Mes įtikintumėm, įtikintume, įtikintumėme
Jūs įtikintumėte, įtikintumėt
Jie/jos įtikintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu įtikink, įtikinki
Jis/ji teįtikina, teįtikinie
Mes įtikinkime, įtikinkim
Jūs įtikinkit, įtikinkite
Jie/jos teįtikinie, teįtikina
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įtikįs (vyr. g.), įtikintis (vyr. g.), įtikintas (vyr. g.), įtikintysis (vyr. g.), įtikintasis (vyr. g.) įtikį (vyr. g.), įtikinti (vyr. g.), įtikintys (vyr. g.), įtikintieji (vyr. g.), įtikintieji (vyr. g.) įtikinti, įtikinta, įtikinčioji, įtikintoji įtikintos, įtikinčios, įtikintosios, įtikinčiosios
K. įtikinto (vyr. g.), įtikinčio (vyr. g.), įtikintojo (vyr. g.), įtikinčiojo (vyr. g.) įtikinčių (vyr. g.), įtikintų (vyr. g.), įtikintųjų (vyr. g.), įtikinčiųjų (vyr. g.) įtikintos, įtikinčios, įtikinčiosios, įtikintosios įtikintų, įtikinčių, įtikintųjų, įtikinčiųjų
N. įtikintam (vyr. g.), įtikinčiam (vyr. g.), įtikinčiajam (vyr. g.), įtikintajam (vyr. g.) įtikintiem (vyr. g.), įtikintiems (vyr. g.), įtikintiems (vyr. g.), įtikintiesiems (vyr. g.), įtikintiesiems (vyr. g.) įtikintai, įtikinčiai, įtikinčiajai, įtikintajai įtikinčioms, įtikintoms, įtikinčiom, įtikinčiosioms, įtikintosioms
G. įtikintą (vyr. g.), įtikintį (vyr. g.), įtikintąjį (vyr. g.), įtikintįjį (vyr. g.) įtikintus (vyr. g.), įtikinčius (vyr. g.), įtikinčiuosius (vyr. g.), įtikintuosius (vyr. g.) įtikintą, įtikinčią, įtikinčiąją, įtikintąją įtikintas, įtikinčias, įtikintąsias, įtikinčiąsias
Įn. įtikintu (vyr. g.), įtikinčiu (vyr. g.), įtikinčiuoju (vyr. g.), įtikintuoju (vyr. g.) įtikintais (vyr. g.), įtikinčiais (vyr. g.), įtikinčiaisiais (vyr. g.), įtikintaisiais (vyr. g.) įtikinta, įtikinčia, įtikinčiąja, įtikintąja įtikinčiomis, įtikintomis, įtikinčiosiomis, įtikintosiomis
Vt. įtikintame (vyr. g.), įtikinčiam (vyr. g.), įtikinčiame (vyr. g.), įtikintajame (vyr. g.), įtikinčiajame (vyr. g.) įtikinčiuos (vyr. g.), įtikinčiuose (vyr. g.), įtikintuose (vyr. g.), įtikintuosiuose (vyr. g.), įtikinčiuosiuose (vyr. g.) įtikinčioje, įtikintoje, įtikinčioj, įtikintojoje, įtikinčiojoje įtikinčiose, įtikintose, įtikintosiose, įtikinčiosiose