aną
gramatinės formos
ana →
aną – įvard.-daikt., G.,vns.,parod. įv.,neįv. f.mot. g.
└aną – įvard.-daikt., G.,vns.,parod. įv.,neįv. f.mot. g.
Neįvardžiuotinės formos
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
ana, anas (vyr. g.) |
anos, anie (vyr. g.) |
| K. |
anos, ano (vyr. g.) |
anų, anų |
| K. |
anam (vyr. g.), anai |
aniems (vyr. g.), anom, anoms, aniem |
| G. |
aną, aną |
anuos, anas |
| Įn. |
ana, anuo |
anomis, anais (vyr. g.) |
| Vt. |
aname (vyr. g.), anoj, anam, anoje |
anuos, anuose (vyr. g.), anose |
| Š. |
- |
- |
Įvardžiuotinės formos
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
anoji, anasai |
anosios, anieji |
| K. |
anosios, anojo (vyr. g.) |
anųjų, anųjų |
| K. |
anajam (vyr. g.), anajai |
anosioms, aniesiems (vyr. g.) |
| G. |
anąįį (vyr. g.), anąją |
anąsias, anuosius (vyr. g.) |
| Įn. |
anąja, anuoju (vyr. g.) |
anaisiais (vyr. g.), anosiomis |
| Vt. |
anajame (vyr. g.), anojoje |
anosiose, anuosiuose (vyr. g.) |
| Š. |
- |
- |