A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

dėti

gramatinės formos
dėtas → dėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. dėti → dėti – veiksmažodis, pagr. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. dėtas (vyr. g.) dėti (vyr. g.) dėta dėtos
K. dėto (vyr. g.) dėtų (vyr. g.) dėtos dėtų
N. dėtam (vyr. g.) dėtiems (vyr. g.) dėtai dėtoms
G. dėtą (vyr. g.) dėtus (vyr. g.) dėtą dėtas
Įn. dėtu (vyr. g.) dėtais (vyr. g.) dėta dėtomis
Vt. dėtame (vyr. g.) dėtuose (vyr. g.) dėtoje dėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. dėtasis (vyr. g.) dėtieji (vyr. g.) dėtoji dėtosios
K. dėtojo (vyr. g.) dėtųjų (vyr. g.) dėtosios dėtųjų
N. dėtajam (vyr. g.) dėtiesiems (vyr. g.) dėtajai dėtosioms
G. dėtąjį (vyr. g.) dėtuosius (vyr. g.) dėtąją dėtąsias
Įn. dėtuoju (vyr. g.) dėtaisiais (vyr. g.) dėtąja dėtosiomis
Vt. dėtajame (vyr. g.) dėtuosiuose (vyr. g.) dėtojoje dėtosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš dedu dėjau dėdavau dėsiu
Tu dedi dėjai dėdavai dėsi
Jis/ji deda dėjo dėdavo dės
Mes dedame, dedam dėjome, dėjom dėdavom, dėdavome dėsim, dėsime
Jūs dedat, dedate dėjot, dėjote dėdavote, dėdavot dėsite, dėsit
Jie/jos deda dėjo dėdavo dės
Tariamoji nuosaka
Aš dėčiau
Tu dėtum, dėtumei
Jis/ji dėtų
Mes dėtumėm, dėtume, dėtumėme
Jūs dėtumėte, dėtumėt
Jie/jos dėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu dėk, dėki
Jis/ji tededie, tededa
Mes dėkime, dėkim
Jūs dėkit, dėkite
Jie/jos tededa, tededie