A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

murkuotu

gramatinės formos
murkuotas → murkuotu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. murkuotas (vyr. g.) murkuoti (vyr. g.) murkuota murkuotos
K. murkuoto (vyr. g.) murkuotų (vyr. g.) murkuotos murkuotų
N. murkuotam (vyr. g.) murkuotiems (vyr. g.) murkuotai murkuotoms
G. murkuotą (vyr. g.) murkuotus (vyr. g.) murkuotą murkuotas
Įn. murkuotu (vyr. g.) murkuotais (vyr. g.) murkuota murkuotomis
Vt. murkuotame (vyr. g.) murkuotuose (vyr. g.) murkuotoje murkuotose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. murkuotasis (vyr. g.) murkuotieji (vyr. g.) murkuotoji murkuotosios
K. murkuotojo (vyr. g.) murkuotųjų (vyr. g.) murkuotosios murkuotųjų
N. murkuotajam (vyr. g.) murkuotiesiems (vyr. g.) murkuotajai murkuotosioms
G. murkuotąjį (vyr. g.) murkuotuosius (vyr. g.) murkuotąją murkuotąsias
Įn. murkuotuoju (vyr. g.) murkuotaisiais (vyr. g.) murkuotąja murkuotosiomis
Vt. murkuotajame (vyr. g.) murkuotuosiuose (vyr. g.) murkuotojoje murkuotosiose