A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

murmu

gramatinės formos

murmėti → murmu – veiksmažodis, aš,es. l.,ties. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	murmu	murmėjau	murmėdavau	murmėsiu
Tu	murmi	murmėjai	murmėdavai	murmėsi
Jis/ji	murma	murmėjo	murmėdavo	murmės
Mes	murmam, murmame	murmėjome, murmėjom	murmėdavome, murmėdavom	murmėsim, murmėsime
Jūs	murmate, murmat	murmėjote, murmėjot	murmėdavot, murmėdavote	murmėsite, murmėsit
Jie/jos	murma	murmėjo	murmėdavo	murmės

Tariamoji nuosaka

Aš	murmėčiau
Tu	murmėtumei, murmėtum
Jis/ji	murmėtų
Mes	murmėtumėme, murmėtumėm, murmėtume
Jūs	murmėtumėte, murmėtumėt
Jie/jos	murmėtų

Liepiamoji nuosaka