A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

murmėti

gramatinės formos

murmėti → murmėti – veiksmažodis, pagr. f. murmėtas → murmėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	murmu	murmėjau	murmėdavau	murmėsiu
Tu	murmi	murmėjai	murmėdavai	murmėsi
Jis/ji	murma	murmėjo	murmėdavo	murmės
Mes	murmam, murmame	murmėjome, murmėjom	murmėdavome, murmėdavom	murmėsim, murmėsime
Jūs	murmate, murmat	murmėjote, murmėjot	murmėdavot, murmėdavote	murmėsite, murmėsit
Jie/jos	murma	murmėjo	murmėdavo	murmės

Tariamoji nuosaka

Aš	murmėčiau
Tu	murmėtumei, murmėtum
Jis/ji	murmėtų
Mes	murmėtumėme, murmėtumėm, murmėtume
Jūs	murmėtumėte, murmėtumėt
Jie/jos	murmėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	murmėk, murmėki
Jis/ji	temurma, temurmie
Mes	murmėkim, murmėkime
Jūs	murmėkite, murmėkit
Jie/jos	temurma, temurmie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	murmėtas (vyr. g.)	murmėti (vyr. g.)	murmėta	murmėtos
K.	murmėto (vyr. g.)	murmėtų (vyr. g.)	murmėtos	murmėtų
N.	murmėtam (vyr. g.)	murmėtiems (vyr. g.)	murmėtai	murmėtoms
G.	murmėtą (vyr. g.)	murmėtus (vyr. g.)	murmėtą	murmėtas
Įn.	murmėtu (vyr. g.)	murmėtais (vyr. g.)	murmėta	murmėtomis
Vt.	murmėtame (vyr. g.)	murmėtuose (vyr. g.)	murmėtoje	murmėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	murmėtasis (vyr. g.)	murmėtieji (vyr. g.)	murmėtoji	murmėtosios
K.	murmėtojo (vyr. g.)	murmėtųjų (vyr. g.)	murmėtosios	murmėtųjų
N.	murmėtajam (vyr. g.)	murmėtiesiems (vyr. g.)	murmėtajai	murmėtosioms
G.	murmėtąjį (vyr. g.)	murmėtuosius (vyr. g.)	murmėtąją	murmėtąsias
Įn.	murmėtuoju (vyr. g.)	murmėtaisiais (vyr. g.)	murmėtąja	murmėtosiomis
Vt.	murmėtajame (vyr. g.)	murmėtuosiuose (vyr. g.)	murmėtojoje	murmėtosiose