A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

apgalėti

gramatinės formos

apgalėti → apgalėti – veiksmažodis, pagr. f. apgalėtas → apgalėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	apgaliu	apgalėjau	apgalėdavau	apgalėsiu
Tu	apgali	apgalėjai	apgalėdavai	apgalėsi
Jis/ji	apgali	apgalėjo	apgalėdavo	apgalės
Mes	apgalim, apgalime	apgalėjome, apgalėjom	apgalėdavome, apgalėdavom	apgalėsime, apgalėsim
Jūs	apgalite, apgalit	apgalėjote, apgalėjot	apgalėdavote, apgalėdavot	apgalėsite, apgalėsit
Jie/jos	apgali	apgalėjo	apgalėdavo	apgalės

Tariamoji nuosaka

Aš	apgalėčiau
Tu	apgalėtumei, apgalėtum
Jis/ji	apgalėtų
Mes	apgalėtumėme, apgalėtumėm, apgalėtume
Jūs	apgalėtumėte, apgalėtumėt
Jie/jos	apgalėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	apgalėk, apgalėki
Jis/ji	teapgali, teapgalie
Mes	apgalėkime, apgalėkim
Jūs	apgalėkit, apgalėkite
Jie/jos	teapgali, teapgalie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	apgalėtas (vyr. g.)	apgalėti (vyr. g.)	apgalėta	apgalėtos
K.	apgalėto (vyr. g.)	apgalėtų (vyr. g.)	apgalėtos	apgalėtų
N.	apgalėtam (vyr. g.)	apgalėtiems (vyr. g.)	apgalėtai	apgalėtoms
G.	apgalėtą (vyr. g.)	apgalėtus (vyr. g.)	apgalėtą	apgalėtas
Įn.	apgalėtu (vyr. g.)	apgalėtais (vyr. g.)	apgalėta	apgalėtomis
Vt.	apgalėtame (vyr. g.)	apgalėtuose (vyr. g.)	apgalėtoje	apgalėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	apgalėtasis (vyr. g.)	apgalėtieji (vyr. g.)	apgalėtoji	apgalėtosios
K.	apgalėtojo (vyr. g.)	apgalėtųjų (vyr. g.)	apgalėtosios	apgalėtųjų
N.	apgalėtajam (vyr. g.)	apgalėtiesiems (vyr. g.)	apgalėtajai	apgalėtosioms
G.	apgalėtąjį (vyr. g.)	apgalėtuosius (vyr. g.)	apgalėtąją	apgalėtąsias
Įn.	apgalėtuoju (vyr. g.)	apgalėtaisiais (vyr. g.)	apgalėtąja	apgalėtosiomis
Vt.	apgalėtajame (vyr. g.)	apgalėtuosiuose (vyr. g.)	apgalėtojoje	apgalėtosiose