A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

daiktėti

gramatinės formos
daiktėti → daiktėti – veiksmažodis, pagr. f. daiktėtas → daiktėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš daiktėju daiktėjau daiktėdavau daiktėsiu
Tu daiktėji daiktėjai daiktėdavai daiktėsi
Jis/ji daiktėja daiktėjo daiktėdavo daiktės
Mes daiktėjam, daiktėjame daiktėjome, daiktėjom daiktėdavom, daiktėdavome daiktėsime, daiktėsim
Jūs daiktėjate, daiktėjat daiktėjote, daiktėjot daiktėdavote, daiktėdavot daiktėsit, daiktėsite
Jie/jos daiktėja daiktėjo daiktėdavo daiktės
Tariamoji nuosaka
Aš daiktėčiau
Tu daiktėtumei, daiktėtum
Jis/ji daiktėtų
Mes daiktėtume, daiktėtumėm, daiktėtumėme
Jūs daiktėtumėte, daiktėtumėt
Jie/jos daiktėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu daiktėki, daiktėk
Jis/ji tedaiktėja, tedaiktėjie
Mes daiktėkim, daiktėkime
Jūs daiktėkite, daiktėkit
Jie/jos tedaiktėja, tedaiktėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. daiktėtas (vyr. g.) daiktėti (vyr. g.) daiktėta daiktėtos
K. daiktėto (vyr. g.) daiktėtų (vyr. g.) daiktėtos daiktėtų
N. daiktėtam (vyr. g.) daiktėtiems (vyr. g.) daiktėtai daiktėtoms
G. daiktėtą (vyr. g.) daiktėtus (vyr. g.) daiktėtą daiktėtas
Įn. daiktėtu (vyr. g.) daiktėtais (vyr. g.) daiktėta daiktėtomis
Vt. daiktėtame (vyr. g.) daiktėtuose (vyr. g.) daiktėtoje daiktėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. daiktėtasis (vyr. g.) daiktėtieji (vyr. g.) daiktėtoji daiktėtosios
K. daiktėtojo (vyr. g.) daiktėtųjų (vyr. g.) daiktėtosios daiktėtųjų
N. daiktėtajam (vyr. g.) daiktėtiesiems (vyr. g.) daiktėtajai daiktėtosioms
G. daiktėtąjį (vyr. g.) daiktėtuosius (vyr. g.) daiktėtąją daiktėtąsias
Įn. daiktėtuoju (vyr. g.) daiktėtaisiais (vyr. g.) daiktėtąja daiktėtosiomis
Vt. daiktėtajame (vyr. g.) daiktėtuosiuose (vyr. g.) daiktėtojoje daiktėtosiose