derintojų
gramatinės formos
derintojas →
derintojų – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.
└derintojų – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
derintojas (vyr. g.), derintoja |
derintojai (vyr. g.), derintojos |
K. |
derintojos, derintojo (vyr. g.) |
derintojų, derintojų |
K. |
derintojai, derintojui (vyr. g.) |
derintojoms, derintojams (vyr. g.) |
G. |
derintoją, derintoją |
derintojas, derintojus (vyr. g.) |
Įn. |
derintoju (vyr. g.), derintoja |
derintojomis, derintojais (vyr. g.) |
Vt. |
derintojuje (vyr. g.), derintojoje (vyr. g.) |
derintojose, derintojuose (vyr. g.) |
Š. |
derintojau (vyr. g.), derintoja |
derintojai (vyr. g.), derintojos |