A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

gugintu

gramatinės formos
gugintas → gugintu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gugintas (vyr. g.) guginti (vyr. g.) guginta gugintos
K. guginto (vyr. g.) gugintų (vyr. g.) gugintos gugintų
N. gugintam (vyr. g.) gugintiems (vyr. g.) gugintai gugintoms
G. gugintą (vyr. g.) gugintus (vyr. g.) gugintą gugintas
Įn. gugintu (vyr. g.) gugintais (vyr. g.) guginta gugintomis
Vt. gugintame (vyr. g.) gugintuose (vyr. g.) gugintoje gugintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gugintasis (vyr. g.) gugintieji (vyr. g.) gugintoji gugintosios
K. gugintojo (vyr. g.) gugintųjų (vyr. g.) gugintosios gugintųjų
N. gugintajam (vyr. g.) gugintiesiems (vyr. g.) gugintajai gugintosioms
G. gugintąjį (vyr. g.) gugintuosius (vyr. g.) gugintąją gugintąsias
Įn. gugintuoju (vyr. g.) gugintaisiais (vyr. g.) gugintąja gugintosiomis
Vt. gugintajame (vyr. g.) gugintuosiuose (vyr. g.) gugintojoje gugintosiose