A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

laiminti

gramatinės formos
laiminti → laiminti – veiksmažodis, pagr. f. Daugiskaita → laiminti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
└laiminti – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
laiminu laiminau laimindavau laiminsiu
Tu laimini laiminai laimindavai laiminsi
Jis/ji laimina laimino laimindavo laimins
Mes laiminame, laiminam laiminom, laiminome laimindavom, laimindavome laiminsim, laiminsime
Jūs laiminat, laiminate laiminote, laiminot laimindavote, laimindavot laiminsite, laiminsit
Jie/jos laimina laimino laimindavo laimins
Tariamoji nuosaka
laiminčiau
Tu laimintumei, laimintum
Jis/ji laimintų
Mes laimintumėm, laimintumėme, laimintume
Jūs laimintumėt, laimintumėte
Jie/jos laimintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu laimink, laiminki
Jis/ji telaiminie, telaimina
Mes laiminkime, laiminkim
Jūs laiminkite, laiminkit
Jie/jos telaiminie, telaimina
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. laimintas (vyr. g.), laimįs (vyr. g.), laimintis (vyr. g.), laimintysis (vyr. g.), laimintasis (vyr. g.) laiminti (vyr. g.), laimintys (vyr. g.), laimį (vyr. g.), laimintieji (vyr. g.), laimintieji (vyr. g.) laiminti, laiminta, laiminčioji, laimintoji laimintos, laiminčios, laimintosios, laiminčiosios
K. laiminčio (vyr. g.), laiminto (vyr. g.), laiminčiojo (vyr. g.), laimintojo (vyr. g.) laimintų (vyr. g.), laiminčių (vyr. g.), laiminčiųjų (vyr. g.), laimintųjų (vyr. g.) laiminčios, laimintos, laiminčiosios, laimintosios laimintų, laiminčių, laiminčiųjų, laimintųjų
N. laimintam (vyr. g.), laiminčiam (vyr. g.), laiminčiajam (vyr. g.), laimintajam (vyr. g.) laimintiems (vyr. g.), laimintiems (vyr. g.), laimintiem (vyr. g.), laimintiesiems (vyr. g.), laimintiesiems (vyr. g.) laimintai, laiminčiai, laimintajai, laiminčiajai laiminčiom, laiminčioms, laimintoms, laimintosioms, laiminčiosioms
G. laimintą (vyr. g.), laimintį (vyr. g.), laimintąjį (vyr. g.), laimintįjį (vyr. g.) laimintus (vyr. g.), laiminčius (vyr. g.), laimintuosius (vyr. g.), laiminčiuosius (vyr. g.) laimintą, laiminčią, laiminčiąją, laimintąją laimintas, laiminčias, laimintąsias, laiminčiąsias
Įn. laimintu (vyr. g.), laiminčiu (vyr. g.), laiminčiuoju (vyr. g.), laimintuoju (vyr. g.) laiminčiais (vyr. g.), laimintais (vyr. g.), laiminčiaisiais (vyr. g.), laimintaisiais (vyr. g.) laiminčia, laiminta, laimintąja, laiminčiąja laiminčiomis, laimintomis, laiminčiosiomis, laimintosiomis
Vt. laiminčiame (vyr. g.), laimintame (vyr. g.), laiminčiam (vyr. g.), laimintajame (vyr. g.), laiminčiajame (vyr. g.) laiminčiuose (vyr. g.), laiminčiuos (vyr. g.), laimintuose (vyr. g.), laimintuosiuose (vyr. g.), laiminčiuosiuose (vyr. g.) laimintoje, laiminčioj, laiminčioje, laimintojoje, laiminčiojoje laimintose, laiminčiose, laimintosiose, laiminčiosiose