A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

mūvėti

gramatinės formos
mūvėti → mūvėti – veiksmažodis, pagr. f. mūvėtas → mūvėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
mūviu mūvėjau mūvėdavau mūvėsiu
Tu mūvi mūvėjai mūvėdavai mūvėsi
Jis/ji mūvi mūvėjo mūvėdavo mūvės
Mes mūvim, mūvime mūvėjome, mūvėjom mūvėdavome, mūvėdavom mūvėsime, mūvėsim
Jūs mūvite, mūvit mūvėjot, mūvėjote mūvėdavot, mūvėdavote mūvėsite, mūvėsit
Jie/jos mūvi mūvėjo mūvėdavo mūvės
Tariamoji nuosaka
mūvėčiau
Tu mūvėtum, mūvėtumei
Jis/ji mūvėtų
Mes mūvėtumėme, mūvėtume, mūvėtumėm
Jūs mūvėtumėte, mūvėtumėt
Jie/jos mūvėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu mūvėk, mūvėki
Jis/ji temūvie, temūvi
Mes mūvėkime, mūvėkim
Jūs mūvėkit, mūvėkite
Jie/jos temūvi, temūvie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. mūvėtas (vyr. g.) mūvėti (vyr. g.) mūvėta mūvėtos
K. mūvėto (vyr. g.) mūvėtų (vyr. g.) mūvėtos mūvėtų
N. mūvėtam (vyr. g.) mūvėtiems (vyr. g.) mūvėtai mūvėtoms
G. mūvėtą (vyr. g.) mūvėtus (vyr. g.) mūvėtą mūvėtas
Įn. mūvėtu (vyr. g.) mūvėtais (vyr. g.) mūvėta mūvėtomis
Vt. mūvėtame (vyr. g.) mūvėtuose (vyr. g.) mūvėtoje mūvėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. mūvėtasis (vyr. g.) mūvėtieji (vyr. g.) mūvėtoji mūvėtosios
K. mūvėtojo (vyr. g.) mūvėtųjų (vyr. g.) mūvėtosios mūvėtųjų
N. mūvėtajam (vyr. g.) mūvėtiesiems (vyr. g.) mūvėtajai mūvėtosioms
G. mūvėtąjį (vyr. g.) mūvėtuosius (vyr. g.) mūvėtąją mūvėtąsias
Įn. mūvėtuoju (vyr. g.) mūvėtaisiais (vyr. g.) mūvėtąja mūvėtosiomis
Vt. mūvėtajame (vyr. g.) mūvėtuosiuose (vyr. g.) mūvėtojoje mūvėtosiose