A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

činksėti

gramatinės formos
činksėti → činksėti – veiksmažodis, pagr. f. činksėtas → činksėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
činksiu činksėjau činksėdavau činksėsiu
Tu činksi činksėjai činksėdavai činksėsi
Jis/ji činksi činksėjo činksėdavo činksės
Mes činksime, činksim činksėjome, činksėjom činksėdavome, činksėdavom činksėsim, činksėsime
Jūs činksit, činksite činksėjot, činksėjote činksėdavot, činksėdavote činksėsite, činksėsit
Jie/jos činksi činksėjo činksėdavo činksės
Tariamoji nuosaka
činksėčiau
Tu činksėtum, činksėtumei
Jis/ji činksėtų
Mes činksėtume, činksėtumėme, činksėtumėm
Jūs činksėtumėte, činksėtumėt
Jie/jos činksėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu činksėk, činksėki
Jis/ji tečinksi, tečinksie
Mes činksėkim, činksėkime
Jūs činksėkit, činksėkite
Jie/jos tečinksi, tečinksie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. činksėtas (vyr. g.) činksėti (vyr. g.) činksėta činksėtos
K. činksėto (vyr. g.) činksėtų (vyr. g.) činksėtos činksėtų
N. činksėtam (vyr. g.) činksėtiems (vyr. g.) činksėtai činksėtoms
G. činksėtą (vyr. g.) činksėtus (vyr. g.) činksėtą činksėtas
Įn. činksėtu (vyr. g.) činksėtais (vyr. g.) činksėta činksėtomis
Vt. činksėtame (vyr. g.) činksėtuose (vyr. g.) činksėtoje činksėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. činksėtasis (vyr. g.) činksėtieji (vyr. g.) činksėtoji činksėtosios
K. činksėtojo (vyr. g.) činksėtųjų (vyr. g.) činksėtosios činksėtųjų
N. činksėtajam (vyr. g.) činksėtiesiems (vyr. g.) činksėtajai činksėtosioms
G. činksėtąjį (vyr. g.) činksėtuosius (vyr. g.) činksėtąją činksėtąsias
Įn. činksėtuoju (vyr. g.) činksėtaisiais (vyr. g.) činksėtąja činksėtosiomis
Vt. činksėtajame (vyr. g.) činksėtuosiuose (vyr. g.) činksėtojoje činksėtosiose