MORFOLOGIJA.lt
įkošima
įkošima gramatinės formos
Daugiskaita →
įkošima – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,es. l. neveik. dlv.,įv. f.
└įkošima – dalyvis, mot. g.,V.,vns.,es. l. neveik. dlv.,įv. f.
└įkošima – dalyvis, bev. g.,V.,vns.,es. l. neveik. dlv.,įv. f.
└įkošima – dalyvis, bev. g.,V.,dgs.,es. l. neveik. dlv.,įv. f.
└įkošima – dalyvis, mot. g.,Įn.,vns.,es. l. neveik. dlv.,įv. f.
└įkošima – dalyvis, mot. g.,Įn.,vns.,es. l. neveik. dlv.,įv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė
Moteriškoji giminė
Vienaskaita Daugiskaita
Vienaskaita Daugiskaita
V.
-
-
-
-
K.
-
-
-
-
N.
-
-
-
-
G.
-
-
-
-
Įn.
-
-
-
-
Vt.
-
-
-
-
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė
Moteriškoji giminė
Vienaskaita Daugiskaita
Vienaskaita Daugiskaita
V.
įkošimas (vyr. g.) , įkošimas (vyr. g.) , įkošimasis (vyr. g.)
įkošimi (vyr. g.) , įkošimi (vyr. g.) , įkošimieji (vyr. g.)
įkošima , įkošima , įkošimoji
įkošimos , įkošimos , įkošimosios
K.
įkošimo (vyr. g.) , įkošimo (vyr. g.) , įkošimojo (vyr. g.)
įkošimų (vyr. g.) , įkošimų (vyr. g.) , įkošimųjų (vyr. g.)
įkošimos , įkošimos , įkošimosios
įkošimų , įkošimų , įkošimųjų
N.
įkošimam (vyr. g.) , įkošimam (vyr. g.) , įkošimajam (vyr. g.)
įkošimiems (vyr. g.) , įkošimiems (vyr. g.) , įkošimiesiems (vyr. g.)
įkošimai , įkošimai , įkošimajai
įkošimoms , įkošimoms , įkošimosioms
G.
įkošimą (vyr. g.) , įkošimą (vyr. g.) , įkošimąjį (vyr. g.)
įkošimus (vyr. g.) , įkošimus (vyr. g.) , įkošimuosius (vyr. g.)
įkošimą , įkošimą , įkošimąją
įkošimos , įkošimas , įkošimąsias
Įn.
įkošimu (vyr. g.) , įkošimu (vyr. g.) , įkošimuoju (vyr. g.)
įkošimais (vyr. g.) , įkošimais (vyr. g.) , įkošimaisiais (vyr. g.)
įkošima , įkošima , įkošimąja
įkošimomis , įkošimomis , įkošimosiomis
Vt.
įkošimame (vyr. g.) , įkošimame (vyr. g.) , įkošimajame (vyr. g.)
įkošimuose (vyr. g.) , įkošimuose (vyr. g.) , įkošimuosiuose (vyr. g.)
įkošimoje , įkošimoje , įkošimojoje
įkošimose , įkošimose , įkošimosiose