A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

žembėti

gramatinės formos

žembėti → žembėti – veiksmažodis, pagr. f. žembėtas → žembėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	žembėju	žembėjau	žembėdavau	žembėsiu
Tu	žembėji	žembėjai	žembėdavai	žembėsi
Jis/ji	žembėja	žembėjo	žembėdavo	žembės
Mes	žembėjam, žembėjame	žembėjom, žembėjome	žembėdavom, žembėdavome	žembėsime, žembėsim
Jūs	žembėjate, žembėjat	žembėjote, žembėjot	žembėdavote, žembėdavot	žembėsit, žembėsite
Jie/jos	žembėja	žembėjo	žembėdavo	žembės

Tariamoji nuosaka

Aš	žembėčiau
Tu	žembėtum, žembėtumei
Jis/ji	žembėtų
Mes	žembėtumėm, žembėtume, žembėtumėme
Jūs	žembėtumėt, žembėtumėte
Jie/jos	žembėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	žembėki, žembėk
Jis/ji	težembėjie, težembėja
Mes	žembėkim, žembėkime
Jūs	žembėkit, žembėkite
Jie/jos	težembėjie, težembėja

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	žembėtas (vyr. g.)	žembėti (vyr. g.)	žembėta	žembėtos
K.	žembėto (vyr. g.)	žembėtų (vyr. g.)	žembėtos	žembėtų
N.	žembėtam (vyr. g.)	žembėtiems (vyr. g.)	žembėtai	žembėtoms
G.	žembėtą (vyr. g.)	žembėtus (vyr. g.)	žembėtą	žembėtas
Įn.	žembėtu (vyr. g.)	žembėtais (vyr. g.)	žembėta	žembėtomis
Vt.	žembėtame (vyr. g.)	žembėtuose (vyr. g.)	žembėtoje	žembėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	žembėtasis (vyr. g.)	žembėtieji (vyr. g.)	žembėtoji	žembėtosios
K.	žembėtojo (vyr. g.)	žembėtųjų (vyr. g.)	žembėtosios	žembėtųjų
N.	žembėtajam (vyr. g.)	žembėtiesiems (vyr. g.)	žembėtajai	žembėtosioms
G.	žembėtąjį (vyr. g.)	žembėtuosius (vyr. g.)	žembėtąją	žembėtąsias
Įn.	žembėtuoju (vyr. g.)	žembėtaisiais (vyr. g.)	žembėtąja	žembėtosiomis
Vt.	žembėtajame (vyr. g.)	žembėtuosiuose (vyr. g.)	žembėtojoje	žembėtosiose