A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

žengtelėtumėt

gramatinės formos

žengtelėti → žengtelėtumėt – veiksmažodis, 2 asm.,dgs.,tar. nuos.,trump.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	žengteliu	žengtelėjau	žengtelėdavau	žengtelėsiu
Tu	žengteli	žengtelėjai	žengtelėdavai	žengtelėsi
Jis/ji	žengteli	žengtelėjo	žengtelėdavo	žengtelės
Mes	žengtelim, žengtelime	žengtelėjome, žengtelėjom	žengtelėdavome, žengtelėdavom	žengtelėsim, žengtelėsime
Jūs	žengtelit, žengtelite	žengtelėjot, žengtelėjote	žengtelėdavot, žengtelėdavote	žengtelėsite, žengtelėsit
Jie/jos	žengteli	žengtelėjo	žengtelėdavo	žengtelės

Tariamoji nuosaka

Aš	žengtelėčiau
Tu	žengtelėtumei, žengtelėtum
Jis/ji	žengtelėtų
Mes	žengtelėtumėm, žengtelėtume, žengtelėtumėme
Jūs	žengtelėtumėte, žengtelėtumėt
Jie/jos	žengtelėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	žengtelėki, žengtelėk
Jis/ji	težengteli, težengtelie
Mes	žengtelėkim, žengtelėkime
Jūs	žengtelėkite, žengtelėkit
Jie/jos	težengtelie, težengteli