abejų
gramatinės formos
abejos →
abejų – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.
abejos →
abejų – įvard.-daikt., K.,dgs.,teig. įv.,
└abejų – įvard.-daikt., K.,dgs.,teig. įv.,
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
- |
abejos, abejos, abeji |
K. |
- |
abejų, abejų, abejų |
K. |
- |
abejoms, abejoms, abejiems (vyr. g.) |
G. |
- |
abejas, abejas, abejus (vyr. g.) |
Įn. |
- |
abejomis, abejomis, abejais (vyr. g.) |
Vt. |
- |
abejose, abejose, abejuose (vyr. g.) |
Š. |
- |
abejos |
Neįvardžiuotinės formos
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
- |
- |
K. |
- |
- |
K. |
- |
- |
G. |
- |
- |
Įn. |
- |
- |
Vt. |
- |
- |
Š. |
- |
- |
Įvardžiuotinės formos
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
V. |
- |
- |
K. |
- |
- |
K. |
- |
- |
G. |
- |
- |
Įn. |
- |
- |
Vt. |
- |
- |
Š. |
- |
- |