A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

aidėtų

gramatinės formos
aidėti → aidėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└aidėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
aidėtas → aidėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└aidėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
aidžiu aidėjau aidėdavau aidėsiu
Tu aidi aidėjai aidėdavai aidėsi
Jis/ji aidi aidėjo aidėdavo aidės
Mes aidime, aidim aidėjom, aidėjome aidėdavome, aidėdavom aidėsime, aidėsim
Jūs aidite, aidit aidėjote, aidėjot aidėdavot, aidėdavote aidėsit, aidėsite
Jie/jos aidi aidėjo aidėdavo aidės
Tariamoji nuosaka
aidėčiau
Tu aidėtum, aidėtumei
Jis/ji aidėtų
Mes aidėtume, aidėtumėm, aidėtumėme
Jūs aidėtumėt, aidėtumėte
Jie/jos aidėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu aidėki, aidėk
Jis/ji teaidi, teaidie
Mes aidėkim, aidėkime
Jūs aidėkit, aidėkite
Jie/jos teaidi, teaidie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. aidėtas (vyr. g.) aidėti (vyr. g.) aidėta aidėtos
K. aidėto (vyr. g.) aidėtų (vyr. g.) aidėtos aidėtų
N. aidėtam (vyr. g.) aidėtiems (vyr. g.) aidėtai aidėtoms
G. aidėtą (vyr. g.) aidėtus (vyr. g.) aidėtą aidėtas
Įn. aidėtu (vyr. g.) aidėtais (vyr. g.) aidėta aidėtomis
Vt. aidėtame (vyr. g.) aidėtuose (vyr. g.) aidėtoje aidėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. aidėtasis (vyr. g.) aidėtieji (vyr. g.) aidėtoji aidėtosios
K. aidėtojo (vyr. g.) aidėtųjų (vyr. g.) aidėtosios aidėtųjų
N. aidėtajam (vyr. g.) aidėtiesiems (vyr. g.) aidėtajai aidėtosioms
G. aidėtąjį (vyr. g.) aidėtuosius (vyr. g.) aidėtąją aidėtąsias
Įn. aidėtuoju (vyr. g.) aidėtaisiais (vyr. g.) aidėtąja aidėtosiomis
Vt. aidėtajame (vyr. g.) aidėtuosiuose (vyr. g.) aidėtojoje aidėtosiose