A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

aitrėtumėt

gramatinės formos

aitrėti → aitrėtumėt – veiksmažodis, 2 asm.,dgs.,tar. nuos.,trump.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	aitrėju	aitrėjau	aitrėdavau	aitrėsiu
Tu	aitrėji	aitrėjai	aitrėdavai	aitrėsi
Jis/ji	aitrėja	aitrėjo	aitrėdavo	aitrės
Mes	aitrėjame, aitrėjam	aitrėjome, aitrėjom	aitrėdavome, aitrėdavom	aitrėsim, aitrėsime
Jūs	aitrėjate, aitrėjat	aitrėjot, aitrėjote	aitrėdavot, aitrėdavote	aitrėsite, aitrėsit
Jie/jos	aitrėja	aitrėjo	aitrėdavo	aitrės

Tariamoji nuosaka

Aš	aitrėčiau
Tu	aitrėtum, aitrėtumei
Jis/ji	aitrėtų
Mes	aitrėtume, aitrėtumėm, aitrėtumėme
Jūs	aitrėtumėte, aitrėtumėt
Jie/jos	aitrėtų

Liepiamoji nuosaka