A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

aklinėti

gramatinės formos
aklinėti → aklinėti – veiksmažodis, pagr. f. aklinėtas → aklinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš aklinėju aklinėjau aklinėdavau aklinėsiu
Tu aklinėji aklinėjai aklinėdavai aklinėsi
Jis/ji aklinėja aklinėjo aklinėdavo aklinės
Mes aklinėjam, aklinėjame aklinėjom, aklinėjome aklinėdavome, aklinėdavom aklinėsim, aklinėsime
Jūs aklinėjate, aklinėjat aklinėjot, aklinėjote aklinėdavote, aklinėdavot aklinėsit, aklinėsite
Jie/jos aklinėja aklinėjo aklinėdavo aklinės
Tariamoji nuosaka
Aš aklinėčiau
Tu aklinėtumei, aklinėtum
Jis/ji aklinėtų
Mes aklinėtumėme, aklinėtume, aklinėtumėm
Jūs aklinėtumėt, aklinėtumėte
Jie/jos aklinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu aklinėk, aklinėki
Jis/ji teaklinėjie, teaklinėja
Mes aklinėkim, aklinėkime
Jūs aklinėkite, aklinėkit
Jie/jos teaklinėja, teaklinėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. aklinėtas (vyr. g.) aklinėti (vyr. g.) aklinėta aklinėtos
K. aklinėto (vyr. g.) aklinėtų (vyr. g.) aklinėtos aklinėtų
N. aklinėtam (vyr. g.) aklinėtiems (vyr. g.) aklinėtai aklinėtoms
G. aklinėtą (vyr. g.) aklinėtus (vyr. g.) aklinėtą aklinėtas
Įn. aklinėtu (vyr. g.) aklinėtais (vyr. g.) aklinėta aklinėtomis
Vt. aklinėtame (vyr. g.) aklinėtuose (vyr. g.) aklinėtoje aklinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. aklinėtasis (vyr. g.) aklinėtieji (vyr. g.) aklinėtoji aklinėtosios
K. aklinėtojo (vyr. g.) aklinėtųjų (vyr. g.) aklinėtosios aklinėtųjų
N. aklinėtajam (vyr. g.) aklinėtiesiems (vyr. g.) aklinėtajai aklinėtosioms
G. aklinėtąjį (vyr. g.) aklinėtuosius (vyr. g.) aklinėtąją aklinėtąsias
Įn. aklinėtuoju (vyr. g.) aklinėtaisiais (vyr. g.) aklinėtąja aklinėtosiomis
Vt. aklinėtajame (vyr. g.) aklinėtuosiuose (vyr. g.) aklinėtojoje aklinėtosiose