A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

aprungtume

gramatinės formos

aprungti → aprungtume – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	aprungiu	aprungiau	aprungdavau	aprungsiu
Tu	aprungi	aprungei	aprungdavai	aprungsi
Jis/ji	aprungia	aprungė	aprungdavo	aprungs
Mes	aprungiam, aprungiame	aprungėm, aprungėme	aprungdavom, aprungdavome	aprungsim, aprungsime
Jūs	aprungiate, aprungiat	aprungėte, aprungėt	aprungdavote, aprungdavot	aprungsite, aprungsit
Jie/jos	aprungia	aprungė	aprungdavo	aprungs

Tariamoji nuosaka

Aš	aprungčiau
Tu	aprungtumei, aprungtum
Jis/ji	aprungtų
Mes	aprungtumėm, aprungtume, aprungtumėme
Jūs	aprungtumėt, aprungtumėte
Jie/jos	aprungtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	aprunki, aprunk
Jis/ji	teaprungia, teaprungie
Mes	aprunkim, aprunkime
Jūs	aprunkite, aprunkit
Jie/jos	teaprungie, teaprungia