ardo
gramatinės formos
arda →
ardo – daiktavardis, vyr. g.,K.,vns.
ardyti →
ardo – veiksmažodis, jis,es. l.,ties. nuos.
└ardo – veiksmažodis, jie,es. l.,ties. nuos.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
arda, ardas (vyr. g.) |
ardai (vyr. g.), ardos |
| K. |
ardo (vyr. g.), ardos |
ardų (vyr. g.), ardų (vyr. g.) |
| K. |
ardui (vyr. g.), ardai |
ardoms, ardams (vyr. g.) |
| G. |
ardą (vyr. g.), ardą (vyr. g.) |
ardus (vyr. g.), ardas |
| Įn. |
ardu (vyr. g.), arda |
ardais (vyr. g.), ardomis |
| Vt. |
ardoje (vyr. g.), arde (vyr. g.) |
ardose, arduose (vyr. g.) |
| Š. |
arde (vyr. g.), arda |
ardos, ardai (vyr. g.) |
Tiesioginė nuosaka
Tariamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka