A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

atartų

gramatinės formos
atarti → atartų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└atartų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. atartas → atartų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└atartų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš atariu atariau atardavau atarsiu
Tu atari atarei atardavai atarsi
Jis/ji ataria atarė atardavo atars
Mes atariame, atariam atarėme, atarėm atardavom, atardavome atarsime, atarsim
Jūs atariate, atariat atarėte, atarėt atardavot, atardavote atarsite, atarsit
Jie/jos ataria atarė atardavo atars
Tariamoji nuosaka
Aš atarčiau
Tu atartumei, atartum
Jis/ji atartų
Mes atartumėm, atartumėme, atartume
Jūs atartumėt, atartumėte
Jie/jos atartų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu atarki, atark
Jis/ji teataria, teatarie
Mes atarkime, atarkim
Jūs atarkit, atarkite
Jie/jos teatarie, teataria
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. atartas (vyr. g.) atarti (vyr. g.) atarta atartos
K. atarto (vyr. g.) atartų (vyr. g.) atartos atartų
N. atartam (vyr. g.) atartiems (vyr. g.) atartai atartoms
G. atartą (vyr. g.) atartus (vyr. g.) atartą atartas
Įn. atartu (vyr. g.) atartais (vyr. g.) atarta atartomis
Vt. atartame (vyr. g.) atartuose (vyr. g.) atartoje atartose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. atartasis (vyr. g.) atartieji (vyr. g.) atartoji atartosios
K. atartojo (vyr. g.) atartųjų (vyr. g.) atartosios atartųjų
N. atartajam (vyr. g.) atartiesiems (vyr. g.) atartajai atartosioms
G. atartąjį (vyr. g.) atartuosius (vyr. g.) atartąją atartąsias
Įn. atartuoju (vyr. g.) atartaisiais (vyr. g.) atartąja atartosiomis
Vt. atartajame (vyr. g.) atartuosiuose (vyr. g.) atartojoje atartosiose