A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

avėti

gramatinės formos
avėtas → avėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. avėti → avėti – veiksmažodis, pagr. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. avėtas (vyr. g.) avėti (vyr. g.) avėta avėtos
K. avėto (vyr. g.) avėtų (vyr. g.) avėtos avėtų
N. avėtam (vyr. g.) avėtiems (vyr. g.) avėtai avėtoms
G. avėtą (vyr. g.) avėtus (vyr. g.) avėtą avėtas
Įn. avėtu (vyr. g.) avėtais (vyr. g.) avėta avėtomis
Vt. avėtame (vyr. g.) avėtuose (vyr. g.) avėtoje avėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. avėtasis (vyr. g.) avėtieji (vyr. g.) avėtoji avėtosios
K. avėtojo (vyr. g.) avėtųjų (vyr. g.) avėtosios avėtųjų
N. avėtajam (vyr. g.) avėtiesiems (vyr. g.) avėtajai avėtosioms
G. avėtąjį (vyr. g.) avėtuosius (vyr. g.) avėtąją avėtąsias
Įn. avėtuoju (vyr. g.) avėtaisiais (vyr. g.) avėtąja avėtosiomis
Vt. avėtajame (vyr. g.) avėtuosiuose (vyr. g.) avėtojoje avėtosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš aviu avėjau avėdavau avėsiu
Tu avi avėjai avėdavai avėsi
Jis/ji avi avėjo avėdavo avės
Mes avim, avime avėjom, avėjome avėdavome, avėdavom avėsime, avėsim
Jūs avite, avit avėjote, avėjot avėdavot, avėdavote avėsite, avėsit
Jie/jos avi avėjo avėdavo avės
Tariamoji nuosaka
Aš avėčiau
Tu avėtum, avėtumei
Jis/ji avėtų
Mes avėtumėme, avėtumėm, avėtume
Jūs avėtumėt, avėtumėte
Jie/jos avėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu avėki, avėk
Jis/ji teavie, teavi
Mes avėkime, avėkim
Jūs avėkite, avėkit
Jie/jos teavie, teavi