A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

bendrini

gramatinės formos

bendrinis → bendrini – būdvardis, vyr. g.,š.,vns.,nelyg. l.,neįv. f. bendrinti → bendrini – veiksmažodis, tu,es. l.,ties. nuos.

Kalbos dalis: būdvardis

Nelyginamasis laipsnis:

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	bendrinis (vyr. g.)	bendriniai (vyr. g.)	bendrinė	bendrinės
K.	bendrinio (vyr. g.)	bendrinių (vyr. g.)	bendrinės	bendrinių
N.	bendriniam (vyr. g.)	bendriniams (vyr. g.), bendriniam (vyr. g.)	bendrinei	bendrinėms, bendrinėm
G.	bendrinį (vyr. g.)	bendrinius (vyr. g.)	bendrinę	bendrines
Įn.	bendriniu (vyr. g.)	bendriniais (vyr. g.)	bendrine	bendrinėmis, bendrinėm
Vt.	bendriniame (vyr. g.), bendriniam (vyr. g.)	bendriniuos (vyr. g.), bendriniuose (vyr. g.)	bendrinėje, bendrinėj	bendrinėse
Š.	bendrini (vyr. g.)	bendriniai (vyr. g.)	bendrine	bendrinės

Aukštesnysis laipsnis:

Aukščiausiasis laipsnis:

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	bendrinu	bendrinau	bendrindavau	bendrinsiu
Tu	bendrini	bendrinai	bendrindavai	bendrinsi
Jis/ji	bendrina	bendrino	bendrindavo	bendrins
Mes	bendriname, bendrinam	bendrinom, bendrinome	bendrindavome, bendrindavom	bendrinsime, bendrinsim
Jūs	bendrinate, bendrinat	bendrinote, bendrinot	bendrindavote, bendrindavot	bendrinsit, bendrinsite
Jie/jos	bendrina	bendrino	bendrindavo	bendrins

Tariamoji nuosaka

Aš	bendrinčiau
Tu	bendrintum, bendrintumei
Jis/ji	bendrintų
Mes	bendrintumėme, bendrintumėm, bendrintume
Jūs	bendrintumėte, bendrintumėt
Jie/jos	bendrintų

Liepiamoji nuosaka