A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

burktų

gramatinės formos

burkti → burktų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└burktų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. burktas → burktų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└burktų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	burkstu	burkau	burkdavau	burksiu
Tu	burksti	burkai	burkdavai	burksi
Jis/ji	burksta	burko	burkdavo	burks
Mes	burkstame, burkstam	burkome, burkom	burkdavom, burkdavome	burksim, burksime
Jūs	burkstat, burkstate	burkot, burkote	burkdavote, burkdavot	burksit, burksite
Jie/jos	burksta	burko	burkdavo	burks

Tariamoji nuosaka

Aš	burkčiau
Tu	burktumei, burktum
Jis/ji	burktų
Mes	burktume, burktumėm, burktumėme
Jūs	burktumėte, burktumėt
Jie/jos	burktų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	burki, burk
Jis/ji	teburkstie, teburksta
Mes	burkim, burkime
Jūs	burkit, burkite
Jie/jos	teburkstie, teburksta

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	burktas (vyr. g.)	burkti (vyr. g.)	burkta	burktos
K.	burkto (vyr. g.)	burktų (vyr. g.)	burktos	burktų
N.	burktam (vyr. g.)	burktiems (vyr. g.)	burktai	burktoms
G.	burktą (vyr. g.)	burktus (vyr. g.)	burktą	burktas
Įn.	burktu (vyr. g.)	burktais (vyr. g.)	burkta	burktomis
Vt.	burktame (vyr. g.)	burktuose (vyr. g.)	burktoje	burktose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	burktasis (vyr. g.)	burktieji (vyr. g.)	burktoji	burktosios
K.	burktojo (vyr. g.)	burktųjų (vyr. g.)	burktosios	burktųjų
N.	burktajam (vyr. g.)	burktiesiems (vyr. g.)	burktajai	burktosioms
G.	burktąjį (vyr. g.)	burktuosius (vyr. g.)	burktąją	burktąsias
Įn.	burktuoju (vyr. g.)	burktaisiais (vyr. g.)	burktąja	burktosiomis
Vt.	burktajame (vyr. g.)	burktuosiuose (vyr. g.)	burktojoje	burktosiose