A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

būgtų

gramatinės formos
būgti → būgtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└būgtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
būgtas → būgtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└būgtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
būgstu būgdavau būgdavau būgsiu
Tu būgsti būgdavai būgdavai būgsi
Jis/ji būgsta būgdavo būgdavo būgs
Mes būgstam, būgstame būgdavom, būgdavome būgdavom, būgdavome būgsime, būgsim
Jūs būgstat, būgstate būgdavote, būgdavot būgdavot, būgdavote būgsite, būgsit
Jie/jos būgsta būgdavo būgdavo būgs
Tariamoji nuosaka
būgčiau
Tu būgtum, būgtumei
Jis/ji būgtų
Mes būgtume, būgtumėme, būgtumėm
Jūs būgtumėt, būgtumėte
Jie/jos būgtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu būki, būk
Jis/ji tebūgstie, tebūgsta
Mes būkime, būkim
Jūs būkite, būkit
Jie/jos tebūgstie, tebūgsta
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. būgtas (vyr. g.) būgti (vyr. g.) būgta būgtos
K. būgto (vyr. g.) būgtų (vyr. g.) būgtos būgtų
N. būgtam (vyr. g.) būgtiems (vyr. g.) būgtai būgtoms
G. būgtą (vyr. g.) būgtus (vyr. g.) būgtą būgtas
Įn. būgtu (vyr. g.) būgtais (vyr. g.) būgta būgtomis
Vt. būgtame (vyr. g.) būgtuose (vyr. g.) būgtoje būgtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. būgtasis (vyr. g.) būgtieji (vyr. g.) būgtoji būgtosios
K. būgtojo (vyr. g.) būgtųjų (vyr. g.) būgtosios būgtųjų
N. būgtajam (vyr. g.) būgtiesiems (vyr. g.) būgtajai būgtosioms
G. būgtąjį (vyr. g.) būgtuosius (vyr. g.) būgtąją būgtąsias
Įn. būgtuoju (vyr. g.) būgtaisiais (vyr. g.) būgtąja būgtosiomis
Vt. būgtajame (vyr. g.) būgtuosiuose (vyr. g.) būgtojoje būgtosiose