A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

campintomis

gramatinės formos
campintas → campintomis – dalyvis, mot. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. campintas (vyr. g.) campinti (vyr. g.) campinta campintos
K. campinto (vyr. g.) campintų (vyr. g.) campintos campintų
N. campintam (vyr. g.) campintiems (vyr. g.) campintai campintoms
G. campintą (vyr. g.) campintus (vyr. g.) campintą campintas
Įn. campintu (vyr. g.) campintais (vyr. g.) campinta campintomis
Vt. campintame (vyr. g.) campintuose (vyr. g.) campintoje campintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. campintasis (vyr. g.) campintieji (vyr. g.) campintoji campintosios
K. campintojo (vyr. g.) campintųjų (vyr. g.) campintosios campintųjų
N. campintajam (vyr. g.) campintiesiems (vyr. g.) campintajai campintosioms
G. campintąjį (vyr. g.) campintuosius (vyr. g.) campintąją campintąsias
Įn. campintuoju (vyr. g.) campintaisiais (vyr. g.) campintąja campintosiomis
Vt. campintajame (vyr. g.) campintuosiuose (vyr. g.) campintojoje campintosiose