A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

cingsėti

gramatinės formos

cingsėti → cingsėti – veiksmažodis, pagr. f. cingsėtas → cingsėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	cingsiu	cingsėjau	cingsėdavau	cingsėsiu
Tu	cingsi	cingsėjai	cingsėdavai	cingsėsi
Jis/ji	cingsi	cingsėjo	cingsėdavo	cingsės
Mes	cingsime, cingsim	cingsėjom, cingsėjome	cingsėdavom, cingsėdavome	cingsėsime, cingsėsim
Jūs	cingsite, cingsit	cingsėjot, cingsėjote	cingsėdavote, cingsėdavot	cingsėsit, cingsėsite
Jie/jos	cingsi	cingsėjo	cingsėdavo	cingsės

Tariamoji nuosaka

Aš	cingsėčiau
Tu	cingsėtum, cingsėtumei
Jis/ji	cingsėtų
Mes	cingsėtumėme, cingsėtume, cingsėtumėm
Jūs	cingsėtumėt, cingsėtumėte
Jie/jos	cingsėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	cingsėki, cingsėk
Jis/ji	tecingsie, tecingsi
Mes	cingsėkim, cingsėkime
Jūs	cingsėkit, cingsėkite
Jie/jos	tecingsi, tecingsie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	cingsėtas (vyr. g.)	cingsėti (vyr. g.)	cingsėta	cingsėtos
K.	cingsėto (vyr. g.)	cingsėtų (vyr. g.)	cingsėtos	cingsėtų
N.	cingsėtam (vyr. g.)	cingsėtiems (vyr. g.)	cingsėtai	cingsėtoms
G.	cingsėtą (vyr. g.)	cingsėtus (vyr. g.)	cingsėtą	cingsėtas
Įn.	cingsėtu (vyr. g.)	cingsėtais (vyr. g.)	cingsėta	cingsėtomis
Vt.	cingsėtame (vyr. g.)	cingsėtuose (vyr. g.)	cingsėtoje	cingsėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	cingsėtasis (vyr. g.)	cingsėtieji (vyr. g.)	cingsėtoji	cingsėtosios
K.	cingsėtojo (vyr. g.)	cingsėtųjų (vyr. g.)	cingsėtosios	cingsėtųjų
N.	cingsėtajam (vyr. g.)	cingsėtiesiems (vyr. g.)	cingsėtajai	cingsėtosioms
G.	cingsėtąjį (vyr. g.)	cingsėtuosius (vyr. g.)	cingsėtąją	cingsėtąsias
Įn.	cingsėtuoju (vyr. g.)	cingsėtaisiais (vyr. g.)	cingsėtąja	cingsėtosiomis
Vt.	cingsėtajame (vyr. g.)	cingsėtuosiuose (vyr. g.)	cingsėtojoje	cingsėtosiose