A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

derėtų

gramatinės formos

derėti → derėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└derėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. derėtas → derėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└derėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	deriu	derėjau	derėdavau	derėsiu
Tu	deri	derėjai	derėdavai	derėsi
Jis/ji	deri	derėjo	derėdavo	derės
Mes	derim, derime	derėjom, derėjome	derėdavom, derėdavome	derėsim, derėsime
Jūs	derite, derit	derėjot, derėjote	derėdavot, derėdavote	derėsite, derėsit
Jie/jos	deri	derėjo	derėdavo	derės

Tariamoji nuosaka

Aš	derėčiau
Tu	derėtum, derėtumei
Jis/ji	derėtų
Mes	derėtumėm, derėtume, derėtumėme
Jūs	derėtumėt, derėtumėte
Jie/jos	derėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	derėk, derėki
Jis/ji	tederi, tederie
Mes	derėkime, derėkim
Jūs	derėkit, derėkite
Jie/jos	tederi, tederie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	derėtas (vyr. g.)	derėti (vyr. g.)	derėta	derėtos
K.	derėto (vyr. g.)	derėtų (vyr. g.)	derėtos	derėtų
N.	derėtam (vyr. g.)	derėtiems (vyr. g.)	derėtai	derėtoms
G.	derėtą (vyr. g.)	derėtus (vyr. g.)	derėtą	derėtas
Įn.	derėtu (vyr. g.)	derėtais (vyr. g.)	derėta	derėtomis
Vt.	derėtame (vyr. g.)	derėtuose (vyr. g.)	derėtoje	derėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	derėtasis (vyr. g.)	derėtieji (vyr. g.)	derėtoji	derėtosios
K.	derėtojo (vyr. g.)	derėtųjų (vyr. g.)	derėtosios	derėtųjų
N.	derėtajam (vyr. g.)	derėtiesiems (vyr. g.)	derėtajai	derėtosioms
G.	derėtąjį (vyr. g.)	derėtuosius (vyr. g.)	derėtąją	derėtąsias
Įn.	derėtuoju (vyr. g.)	derėtaisiais (vyr. g.)	derėtąja	derėtosiomis
Vt.	derėtajame (vyr. g.)	derėtuosiuose (vyr. g.)	derėtojoje	derėtosiose