A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

durti

gramatinės formos

durti → durti – veiksmažodis, pagr. f. durtas → durti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	duriu	dūriau	durdavau	dursiu
Tu	duri	dūrei	durdavai	dursi
Jis/ji	duria	dūrė	durdavo	durs
Mes	duriam, duriame	dūrėm, dūrėme	durdavome, durdavom	dursim, dursime
Jūs	duriat, duriate	dūrėte, dūrėt	durdavot, durdavote	dursit, dursite
Jie/jos	duria	dūrė	durdavo	durs

Tariamoji nuosaka

Aš	durčiau
Tu	durtum, durtumei
Jis/ji	durtų
Mes	durtumėme, durtume, durtumėm
Jūs	durtumėt, durtumėte
Jie/jos	durtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	durk, durki
Jis/ji	teduria, tedurie
Mes	durkim, durkime
Jūs	durkit, durkite
Jie/jos	tedurie, teduria

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	durtas (vyr. g.)	durti (vyr. g.)	durta	durtos
K.	durto (vyr. g.)	durtų (vyr. g.)	durtos	durtų
N.	durtam (vyr. g.)	durtiems (vyr. g.)	durtai	durtoms
G.	durtą (vyr. g.)	durtus (vyr. g.)	durtą	durtas
Įn.	durtu (vyr. g.)	durtais (vyr. g.)	durta	durtomis
Vt.	durtame (vyr. g.)	durtuose (vyr. g.)	durtoje	durtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	durtasis (vyr. g.)	durtieji (vyr. g.)	durtoji	durtosios
K.	durtojo (vyr. g.)	durtųjų (vyr. g.)	durtosios	durtųjų
N.	durtajam (vyr. g.)	durtiesiems (vyr. g.)	durtajai	durtosioms
G.	durtąjį (vyr. g.)	durtuosius (vyr. g.)	durtąją	durtąsias
Įn.	durtuoju (vyr. g.)	durtaisiais (vyr. g.)	durtąja	durtosiomis
Vt.	durtajame (vyr. g.)	durtuosiuose (vyr. g.)	durtojoje	durtosiose