A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

dusintų

gramatinės formos
dusinti → dusintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└dusintų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
dusintas → dusintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└dusintų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
dusinu dusinau dusindavau dusinsiu
Tu dusini dusinai dusindavai dusinsi
Jis/ji dusina dusino dusindavo dusins
Mes dusinam, dusiname dusinome, dusinom dusindavome, dusindavom dusinsim, dusinsime
Jūs dusinat, dusinate dusinot, dusinote dusindavot, dusindavote dusinsit, dusinsite
Jie/jos dusina dusino dusindavo dusins
Tariamoji nuosaka
dusinčiau
Tu dusintumei, dusintum
Jis/ji dusintų
Mes dusintumėme, dusintumėm, dusintume
Jūs dusintumėte, dusintumėt
Jie/jos dusintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu dusink, dusinki
Jis/ji tedusinie, tedusina
Mes dusinkim, dusinkime
Jūs dusinkite, dusinkit
Jie/jos tedusinie, tedusina
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. dusintas (vyr. g.) dusinti (vyr. g.) dusinta dusintos
K. dusinto (vyr. g.) dusintų (vyr. g.) dusintos dusintų
N. dusintam (vyr. g.) dusintiems (vyr. g.) dusintai dusintoms
G. dusintą (vyr. g.) dusintus (vyr. g.) dusintą dusintas
Įn. dusintu (vyr. g.) dusintais (vyr. g.) dusinta dusintomis
Vt. dusintame (vyr. g.) dusintuose (vyr. g.) dusintoje dusintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. dusintasis (vyr. g.) dusintieji (vyr. g.) dusintoji dusintosios
K. dusintojo (vyr. g.) dusintųjų (vyr. g.) dusintosios dusintųjų
N. dusintajam (vyr. g.) dusintiesiems (vyr. g.) dusintajai dusintosioms
G. dusintąjį (vyr. g.) dusintuosius (vyr. g.) dusintąją dusintąsias
Įn. dusintuoju (vyr. g.) dusintaisiais (vyr. g.) dusintąja dusintosiomis
Vt. dusintajame (vyr. g.) dusintuosiuose (vyr. g.) dusintojoje dusintosiose