A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

dygsėti

gramatinės formos

dygsėti → dygsėti – veiksmažodis, pagr. f. dygsėtas → dygsėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	dygsiu	dygsėjau	dygsėdavau	dygsėsiu
Tu	dygsi	dygsėjai	dygsėdavai	dygsėsi
Jis/ji	dygsi	dygsėjo	dygsėdavo	dygsės
Mes	dygsim, dygsime	dygsėjom, dygsėjome	dygsėdavom, dygsėdavome	dygsėsim, dygsėsime
Jūs	dygsite, dygsit	dygsėjote, dygsėjot	dygsėdavote, dygsėdavot	dygsėsit, dygsėsite
Jie/jos	dygsi	dygsėjo	dygsėdavo	dygsės

Tariamoji nuosaka

Aš	dygsėčiau
Tu	dygsėtumei, dygsėtum
Jis/ji	dygsėtų
Mes	dygsėtumėm, dygsėtume, dygsėtumėme
Jūs	dygsėtumėte, dygsėtumėt
Jie/jos	dygsėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	dygsėki, dygsėk
Jis/ji	tedygsi, tedygsie
Mes	dygsėkim, dygsėkime
Jūs	dygsėkite, dygsėkit
Jie/jos	tedygsi, tedygsie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	dygsėtas (vyr. g.)	dygsėti (vyr. g.)	dygsėta	dygsėtos
K.	dygsėto (vyr. g.)	dygsėtų (vyr. g.)	dygsėtos	dygsėtų
N.	dygsėtam (vyr. g.)	dygsėtiems (vyr. g.)	dygsėtai	dygsėtoms
G.	dygsėtą (vyr. g.)	dygsėtus (vyr. g.)	dygsėtą	dygsėtas
Įn.	dygsėtu (vyr. g.)	dygsėtais (vyr. g.)	dygsėta	dygsėtomis
Vt.	dygsėtame (vyr. g.)	dygsėtuose (vyr. g.)	dygsėtoje	dygsėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	dygsėtasis (vyr. g.)	dygsėtieji (vyr. g.)	dygsėtoji	dygsėtosios
K.	dygsėtojo (vyr. g.)	dygsėtųjų (vyr. g.)	dygsėtosios	dygsėtųjų
N.	dygsėtajam (vyr. g.)	dygsėtiesiems (vyr. g.)	dygsėtajai	dygsėtosioms
G.	dygsėtąjį (vyr. g.)	dygsėtuosius (vyr. g.)	dygsėtąją	dygsėtąsias
Įn.	dygsėtuoju (vyr. g.)	dygsėtaisiais (vyr. g.)	dygsėtąja	dygsėtosiomis
Vt.	dygsėtajame (vyr. g.)	dygsėtuosiuose (vyr. g.)	dygsėtojoje	dygsėtosiose