A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

dygtų

gramatinės formos
dygti → dygtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└dygtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
dygtas → dygtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└dygtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
dygstu dygau dygdavau dygsiu
Tu dygsti dygai dygdavai dygsi
Jis/ji dygsta dygo dygdavo dygs
Mes dygstame, dygstam dygom, dygome dygdavome, dygdavom dygsim, dygsime
Jūs dygstat, dygstate dygot, dygote dygdavot, dygdavote dygsit, dygsite
Jie/jos dygsta dygo dygdavo dygs
Tariamoji nuosaka
dygčiau
Tu dygtumei, dygtum
Jis/ji dygtų
Mes dygtumėm, dygtumėme, dygtume
Jūs dygtumėte, dygtumėt
Jie/jos dygtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu dyki, dyk
Jis/ji tedygsta, tedygstie
Mes dykim, dykime
Jūs dykite, dykit
Jie/jos tedygsta, tedygstie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. dygtas (vyr. g.) dygti (vyr. g.) dygta dygtos
K. dygto (vyr. g.) dygtų (vyr. g.) dygtos dygtų
N. dygtam (vyr. g.) dygtiems (vyr. g.) dygtai dygtoms
G. dygtą (vyr. g.) dygtus (vyr. g.) dygtą dygtas
Įn. dygtu (vyr. g.) dygtais (vyr. g.) dygta dygtomis
Vt. dygtame (vyr. g.) dygtuose (vyr. g.) dygtoje dygtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. dygtasis (vyr. g.) dygtieji (vyr. g.) dygtoji dygtosios
K. dygtojo (vyr. g.) dygtųjų (vyr. g.) dygtosios dygtųjų
N. dygtajam (vyr. g.) dygtiesiems (vyr. g.) dygtajai dygtosioms
G. dygtąjį (vyr. g.) dygtuosius (vyr. g.) dygtąją dygtąsias
Įn. dygtuoju (vyr. g.) dygtaisiais (vyr. g.) dygtąja dygtosiomis
Vt. dygtajame (vyr. g.) dygtuosiuose (vyr. g.) dygtojoje dygtosiose