dėdžių
gramatinės formos
dėdė →
dėdžių – daiktavardis, mot. g.,K.,dgs.
dėdžius →
dėdžių – daiktavardis, vyr. g.,K.,dgs.
└dėdžių – daiktavardis, vyr. g.,G.,vns.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
dėdė, dėdžius (vyr. g.) |
dėdės, dėdžiai (vyr. g.) |
| K. |
dėdės, dėdžiaus (vyr. g.) |
dėdžių, dėdžių (vyr. g.) |
| K. |
dėdei, dėdžiui (vyr. g.) |
dėdėms, dėdžiams (vyr. g.) |
| G. |
dėdę, dėdžių (vyr. g.) |
dėdes, dėdžius (vyr. g.) |
| Įn. |
dėde, dėdžiumi (vyr. g.) |
dėdėmis, dėdžiais (vyr. g.) |
| Vt. |
dėdėje, dėdžiuje (vyr. g.) |
dėdėse, dėdžiuose (vyr. g.) |
| Š. |
dėde, dėdžiau (vyr. g.) |
dėdės, dėdžiai (vyr. g.) |
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
dėdė, dėdžius (vyr. g.) |
dėdės, dėdžiai (vyr. g.) |
| K. |
dėdės, dėdžiaus (vyr. g.) |
dėdžių, dėdžių (vyr. g.) |
| K. |
dėdei, dėdžiui (vyr. g.) |
dėdėms, dėdžiams (vyr. g.) |
| G. |
dėdę, dėdžių (vyr. g.) |
dėdes, dėdžius (vyr. g.) |
| Įn. |
dėde, dėdžiumi (vyr. g.) |
dėdėmis, dėdžiais (vyr. g.) |
| Vt. |
dėdėje, dėdžiuje (vyr. g.) |
dėdėse, dėdžiuose (vyr. g.) |
| Š. |
dėde, dėdžiau (vyr. g.) |
dėdės, dėdžiai (vyr. g.) |