A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

dūluoti

gramatinės formos

dūluoti → dūluoti – veiksmažodis, pagr. f. dūluotas → dūluoti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	dūluoju	dūlavau	dūluodavau	dūluosiu
Tu	dūluoji	dūlavai	dūluodavai	dūluosi
Jis/ji	dūluoja	dūlavo	dūluodavo	dūluos
Mes	dūluojam, dūluojame	dūlavome, dūlavom	dūluodavom, dūluodavome	dūluosim, dūluosime
Jūs	dūluojate, dūluojat	dūlavot, dūlavote	dūluodavot, dūluodavote	dūluosite, dūluosit
Jie/jos	dūluoja	dūlavo	dūluodavo	dūluos

Tariamoji nuosaka

Aš	dūluočiau
Tu	dūluotumei, dūluotum
Jis/ji	dūluotų
Mes	dūluotumėm, dūluotume, dūluotumėme
Jūs	dūluotumėt, dūluotumėte
Jie/jos	dūluotų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	dūluoki, dūluok
Jis/ji	tedūluojie, tedūluoja
Mes	dūluokime, dūluokim
Jūs	dūluokit, dūluokite
Jie/jos	tedūluojie, tedūluoja

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	dūluotas (vyr. g.)	dūluoti (vyr. g.)	dūluota	dūluotos
K.	dūluoto (vyr. g.)	dūluotų (vyr. g.)	dūluotos	dūluotų
N.	dūluotam (vyr. g.)	dūluotiems (vyr. g.)	dūluotai	dūluotoms
G.	dūluotą (vyr. g.)	dūluotus (vyr. g.)	dūluotą	dūluotas
Įn.	dūluotu (vyr. g.)	dūluotais (vyr. g.)	dūluota	dūluotomis
Vt.	dūluotame (vyr. g.)	dūluotuose (vyr. g.)	dūluotoje	dūluotose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	dūluotasis (vyr. g.)	dūluotieji (vyr. g.)	dūluotoji	dūluotosios
K.	dūluotojo (vyr. g.)	dūluotųjų (vyr. g.)	dūluotosios	dūluotųjų
N.	dūluotajam (vyr. g.)	dūluotiesiems (vyr. g.)	dūluotajai	dūluotosioms
G.	dūluotąjį (vyr. g.)	dūluotuosius (vyr. g.)	dūluotąją	dūluotąsias
Įn.	dūluotuoju (vyr. g.)	dūluotaisiais (vyr. g.)	dūluotąja	dūluotosiomis
Vt.	dūluotajame (vyr. g.)	dūluotuosiuose (vyr. g.)	dūluotojoje	dūluotosiose