A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

dūlėsiu

gramatinės formos
dūlėsis → dūlėsiu – daiktavardis, vyr. g.,Įn.,vns. dūlėti → dūlėsiu – veiksmažodis, aš,bus. l.,ties. nuos.
Vienaskaita Daugiskaita
V. dūlėsis (vyr. g.) dūlėsiai (vyr. g.)
K. dūlėsio (vyr. g.) dūlėsių (vyr. g.)
K. dūlėsiui (vyr. g.) dūlėsiams (vyr. g.)
G. dūlėsį (vyr. g.) dūlėsius (vyr. g.)
Įn. dūlėsiu (vyr. g.) dūlėsiais (vyr. g.)
Vt. dūlėsyje (vyr. g.) dūlėsiuose (vyr. g.)
Š. dūlėsi (vyr. g.) dūlėsiai (vyr. g.)
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš dūlėju dūlėjau dūlėdavau dūlėsiu
Tu dūlėji dūlėjai dūlėdavai dūlėsi
Jis/ji dūlėja dūlėjo dūlėdavo dūlės
Mes dūlėjame, dūlėjam dūlėjome, dūlėjom dūlėdavome, dūlėdavom dūlėsim, dūlėsime
Jūs dūlėjat, dūlėjate dūlėjot, dūlėjote dūlėdavot, dūlėdavote dūlėsite, dūlėsit
Jie/jos dūlėja dūlėjo dūlėdavo dūlės
Tariamoji nuosaka
Aš dūlėčiau
Tu dūlėtum, dūlėtumei
Jis/ji dūlėtų
Mes dūlėtumėm, dūlėtumėme, dūlėtume
Jūs dūlėtumėte, dūlėtumėt
Jie/jos dūlėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu dūlėk, dūlėki
Jis/ji tedūlėja, tedūlėjie
Mes dūlėkime, dūlėkim
Jūs dūlėkit, dūlėkite
Jie/jos tedūlėjie, tedūlėja