A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

gairintus

gramatinės formos
gairintas → gairintus – dalyvis, vyr. g.,G.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gairintas (vyr. g.) gairinti (vyr. g.) gairinta gairintos
K. gairinto (vyr. g.) gairintų (vyr. g.) gairintos gairintų
N. gairintam (vyr. g.) gairintiems (vyr. g.) gairintai gairintoms
G. gairintą (vyr. g.) gairintus (vyr. g.) gairintą gairintas
Įn. gairintu (vyr. g.) gairintais (vyr. g.) gairinta gairintomis
Vt. gairintame (vyr. g.) gairintuose (vyr. g.) gairintoje gairintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gairintasis (vyr. g.) gairintieji (vyr. g.) gairintoji gairintosios
K. gairintojo (vyr. g.) gairintųjų (vyr. g.) gairintosios gairintųjų
N. gairintajam (vyr. g.) gairintiesiems (vyr. g.) gairintajai gairintosioms
G. gairintąjį (vyr. g.) gairintuosius (vyr. g.) gairintąją gairintąsias
Įn. gairintuoju (vyr. g.) gairintaisiais (vyr. g.) gairintąja gairintosiomis
Vt. gairintajame (vyr. g.) gairintuosiuose (vyr. g.) gairintojoje gairintosiose