A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

gebėtume

gramatinės formos

gebėti → gebėtume – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	gebu	gebėjau	gebėdavau	gebėsiu
Tu	gebi	gebėjai	gebėdavai	gebėsi
Jis/ji	geba	gebėjo	gebėdavo	gebės
Mes	gebam, gebame	gebėjome, gebėjom	gebėdavome, gebėdavom	gebėsim, gebėsime
Jūs	gebate, gebat	gebėjot, gebėjote	gebėdavot, gebėdavote	gebėsite, gebėsit
Jie/jos	geba	gebėjo	gebėdavo	gebės

Tariamoji nuosaka

Aš	gebėčiau
Tu	gebėtum, gebėtumei
Jis/ji	gebėtų
Mes	gebėtumėm, gebėtumėme, gebėtume
Jūs	gebėtumėt, gebėtumėte
Jie/jos	gebėtų

Liepiamoji nuosaka