A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

gvėrauti

gramatinės formos
gvėrauti → gvėrauti – veiksmažodis, pagr. f. gvėrautas → gvėrauti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
gvėrauju gvėravau gvėraudavau gvėrausiu
Tu gvėrauji gvėravai gvėraudavai gvėrausi
Jis/ji gvėrauja gvėravo gvėraudavo gvėraus
Mes gvėraujam, gvėraujame gvėravom, gvėravome gvėraudavome, gvėraudavom gvėrausime, gvėrausim
Jūs gvėraujat, gvėraujate gvėravote, gvėravot gvėraudavote, gvėraudavot gvėrausit, gvėrausite
Jie/jos gvėrauja gvėravo gvėraudavo gvėraus
Tariamoji nuosaka
gvėraučiau
Tu gvėrautum, gvėrautumei
Jis/ji gvėrautų
Mes gvėrautume, gvėrautumėme, gvėrautumėm
Jūs gvėrautumėte, gvėrautumėt
Jie/jos gvėrautų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu gvėrauki, gvėrauk
Jis/ji tegvėraujie, tegvėrauja
Mes gvėraukim, gvėraukime
Jūs gvėraukite, gvėraukit
Jie/jos tegvėraujie, tegvėrauja
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gvėrautas (vyr. g.) gvėrauti (vyr. g.) gvėrauta gvėrautos
K. gvėrauto (vyr. g.) gvėrautų (vyr. g.) gvėrautos gvėrautų
N. gvėrautam (vyr. g.) gvėrautiems (vyr. g.) gvėrautai gvėrautoms
G. gvėrautą (vyr. g.) gvėrautus (vyr. g.) gvėrautą gvėrautas
Įn. gvėrautu (vyr. g.) gvėrautais (vyr. g.) gvėrauta gvėrautomis
Vt. gvėrautame (vyr. g.) gvėrautuose (vyr. g.) gvėrautoje gvėrautose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gvėrautasis (vyr. g.) gvėrautieji (vyr. g.) gvėrautoji gvėrautosios
K. gvėrautojo (vyr. g.) gvėrautųjų (vyr. g.) gvėrautosios gvėrautųjų
N. gvėrautajam (vyr. g.) gvėrautiesiems (vyr. g.) gvėrautajai gvėrautosioms
G. gvėrautąjį (vyr. g.) gvėrautuosius (vyr. g.) gvėrautąją gvėrautąsias
Įn. gvėrautuoju (vyr. g.) gvėrautaisiais (vyr. g.) gvėrautąja gvėrautosiomis
Vt. gvėrautajame (vyr. g.) gvėrautuosiuose (vyr. g.) gvėrautojoje gvėrautosiose