A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

išardyti

gramatinės formos

išardyti → išardyti – veiksmažodis, pagr. f. išardytas → išardyti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	išardau	išardžiau	išardydavau	išardysiu
Tu	išardai	išardei	išardydavai	išardysi
Jis/ji	išardo	išardė	išardydavo	išardys
Mes	išardome, išardom	išardėme, išardėm	išardydavome, išardydavom	išardysime, išardysim
Jūs	išardote, išardot	išardėt, išardėte	išardydavot, išardydavote	išardysit, išardysite
Jie/jos	išardo	išardė	išardydavo	išardys

Tariamoji nuosaka

Aš	išardyčiau
Tu	išardytum, išardytumei
Jis/ji	išardytų
Mes	išardytume, išardytumėme, išardytumėm
Jūs	išardytumėt, išardytumėte
Jie/jos	išardytų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	išardyk, išardyki
Jis/ji	teišardo, teišardai
Mes	išardykim, išardykime
Jūs	išardykit, išardykite
Jie/jos	teišardai, teišardo

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	išardytas (vyr. g.)	išardyti (vyr. g.)	išardyta	išardytos
K.	išardyto (vyr. g.)	išardytų (vyr. g.)	išardytos	išardytų
N.	išardytam (vyr. g.)	išardytiems (vyr. g.)	išardytai	išardytoms
G.	išardytą (vyr. g.)	išardytus (vyr. g.)	išardytą	išardytas
Įn.	išardytu (vyr. g.)	išardytais (vyr. g.)	išardyta	išardytomis
Vt.	išardytame (vyr. g.)	išardytuose (vyr. g.)	išardytoje	išardytose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	išardytasis (vyr. g.)	išardytieji (vyr. g.)	išardytoji	išardytosios
K.	išardytojo (vyr. g.)	išardytųjų (vyr. g.)	išardytosios	išardytųjų
N.	išardytajam (vyr. g.)	išardytiesiems (vyr. g.)	išardytajai	išardytosioms
G.	išardytąjį (vyr. g.)	išardytuosius (vyr. g.)	išardytąją	išardytąsias
Įn.	išardytuoju (vyr. g.)	išardytaisiais (vyr. g.)	išardytąja	išardytosiomis
Vt.	išardytajame (vyr. g.)	išardytuosiuose (vyr. g.)	išardytojoje	išardytosiose