A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ištikime

gramatinės formos

ištikimas → ištikime – daiktavardis, vyr. g.,Vt.,vns.
└ištikime – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns. ištikti → ištikime – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,liep. nuos.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ištikimas (vyr. g.)	ištikimai (vyr. g.)
K.	ištikimo (vyr. g.)	ištikimų (vyr. g.)
K.	ištikimui (vyr. g.)	ištikimams (vyr. g.)
G.	ištikimą (vyr. g.)	ištikimus (vyr. g.)
Įn.	ištikimu (vyr. g.)	ištikimais (vyr. g.)
Vt.	ištikime (vyr. g.)	ištikimuose (vyr. g.)
Š.	ištikime (vyr. g.)	ištikimai (vyr. g.)

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ištinku	ištikau	ištikdavau	ištiksiu
Tu	ištinki	ištikai	ištikdavai	ištiksi
Jis/ji	ištinka	ištiko	ištikdavo	ištiks
Mes	ištinkame, ištinkam	ištikome, ištikom	ištikdavom, ištikdavome	ištiksim, ištiksime
Jūs	ištinkat, ištinkate	ištikote, ištikot	ištikdavote, ištikdavot	ištiksit, ištiksite
Jie/jos	ištinka	ištiko	ištikdavo	ištiks

Tariamoji nuosaka

Aš	ištikčiau
Tu	ištiktum, ištiktumei
Jis/ji	ištiktų
Mes	ištiktumėm, ištiktumėme, ištiktume
Jūs	ištiktumėte, ištiktumėt
Jie/jos	ištiktų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ištik, ištiki
Jis/ji	teištinkie, teištinka
Mes	ištikime, ištikim
Jūs	ištikit, ištikite
Jie/jos	teištinka, teištinkie