kailiniuočius
gramatinės formos
kailiniuočius →
kailiniuočius – daiktavardis, ,vyr. g.,V.,vns.
└kailiniuočius – daiktavardis, vyr. g.,G.,dgs.
└kailiniuočius – daiktavardis, vyr. g.,G.,dgs.
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
kailiniuočius (vyr. g.), kailiniuotis (vyr. g.) |
kailiniuočiai (vyr. g.), kailiniuočiai (vyr. g.) |
| K. |
kailiniuočiaus (vyr. g.), kailiniuočio (vyr. g.) |
kailiniuočių (vyr. g.), kailiniuočių (vyr. g.) |
| K. |
kailiniuočiui (vyr. g.), kailiniuočiui (vyr. g.) |
kailiniuočiams (vyr. g.), kailiniuočiams (vyr. g.) |
| G. |
kailiniuočių (vyr. g.), kailiniuotį (vyr. g.) |
kailiniuočius (vyr. g.), kailiniuočius (vyr. g.) |
| Įn. |
kailiniuočiu (vyr. g.), kailiniuočiumi (vyr. g.) |
kailiniuočiais (vyr. g.), kailiniuočiais (vyr. g.) |
| Vt. |
kailiniuočiuje (vyr. g.), kailiniuotyje (vyr. g.) |
kailiniuočiuose (vyr. g.), kailiniuočiuose (vyr. g.) |
| Š. |
kailiniuočiau (vyr. g.), kailiniuoti (vyr. g.) |
kailiniuočiai (vyr. g.), kailiniuočiai (vyr. g.) |