A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kainuotą

gramatinės formos
kainuotas → kainuotą – dalyvis, vyr. g.,G.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└kainuotą – dalyvis, mot. g.,G.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kainuotas (vyr. g.) kainuoti (vyr. g.) kainuota kainuotos
K. kainuoto (vyr. g.) kainuotų (vyr. g.) kainuotos kainuotų
N. kainuotam (vyr. g.) kainuotiems (vyr. g.) kainuotai kainuotoms
G. kainuotą (vyr. g.) kainuotus (vyr. g.) kainuotą kainuotas
Įn. kainuotu (vyr. g.) kainuotais (vyr. g.) kainuota kainuotomis
Vt. kainuotame (vyr. g.) kainuotuose (vyr. g.) kainuotoje kainuotose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. kainuotasis (vyr. g.) kainuotieji (vyr. g.) kainuotoji kainuotosios
K. kainuotojo (vyr. g.) kainuotųjų (vyr. g.) kainuotosios kainuotųjų
N. kainuotajam (vyr. g.) kainuotiesiems (vyr. g.) kainuotajai kainuotosioms
G. kainuotąjį (vyr. g.) kainuotuosius (vyr. g.) kainuotąją kainuotąsias
Įn. kainuotuoju (vyr. g.) kainuotaisiais (vyr. g.) kainuotąja kainuotosiomis
Vt. kainuotajame (vyr. g.) kainuotuosiuose (vyr. g.) kainuotojoje kainuotosiose