A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

kalbini

gramatinės formos

kalbinis → kalbini – būdvardis, vyr. g.,š.,vns.,nelyg. l.,neįv. f. kalbinti → kalbini – veiksmažodis, tu,es. l.,ties. nuos.

Kalbos dalis: būdvardis

Nelyginamasis laipsnis:

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kalbinis (vyr. g.)	kalbiniai (vyr. g.)	kalbinė	kalbinės
K.	kalbinio (vyr. g.)	kalbinių (vyr. g.)	kalbinės	kalbinių
N.	kalbiniam (vyr. g.)	kalbiniams (vyr. g.), kalbiniam (vyr. g.)	kalbinei	kalbinėms, kalbinėm
G.	kalbinį (vyr. g.)	kalbinius (vyr. g.)	kalbinę	kalbines
Įn.	kalbiniu (vyr. g.)	kalbiniais (vyr. g.)	kalbine	kalbinėmis, kalbinėm
Vt.	kalbiniam (vyr. g.), kalbiniame (vyr. g.)	kalbiniuos (vyr. g.), kalbiniuose (vyr. g.)	kalbinėje, kalbinėj	kalbinėse
Š.	kalbini (vyr. g.)	kalbiniai (vyr. g.)	kalbine	kalbinės

Aukštesnysis laipsnis:

Aukščiausiasis laipsnis:

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	kalbinu	kalbinau	kalbindavau	kalbinsiu
Tu	kalbini	kalbinai	kalbindavai	kalbinsi
Jis/ji	kalbina	kalbino	kalbindavo	kalbins
Mes	kalbinam, kalbiname	kalbinome, kalbinom	kalbindavom, kalbindavome	kalbinsime, kalbinsim
Jūs	kalbinat, kalbinate	kalbinote, kalbinot	kalbindavot, kalbindavote	kalbinsite, kalbinsit
Jie/jos	kalbina	kalbino	kalbindavo	kalbins

Tariamoji nuosaka

Aš	kalbinčiau
Tu	kalbintum, kalbintumei
Jis/ji	kalbintų
Mes	kalbintumėme, kalbintume, kalbintumėm
Jūs	kalbintumėte, kalbintumėt
Jie/jos	kalbintų

Liepiamoji nuosaka